Tauragė praėjusį mėnesį apdovanota „Auksine krivūle“ – taip Teisingumo ministerija įvertino savivaldybės indėlį į pusiaukelės namų plėtrą. Tačiau Tauragėje tokių namų kol kas nėra, mat valdžios institucijos dar derasi su siekiamo įsigyti pastato savininku.
Ministerija teigia, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje spalio pabaigoje Tauragę apdovanojo ne už pačius namus, o už indėlį stiprinant jų tinklą.
„Apdovanojimas buvo įteiktas ne už konkrečius pusiaukelės namus, o už tai, kad savivaldybė palaiko pusiaukelės namų filosofiją“, – BNS teigė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.
Derybos dėl pastato
Pusiaukelės namus ketinama įkurti įmonei „Tauragės agrotechnika“ priklausančiame pastate. Įmonės savininkas nelinkęs pasakoti apie galimą turto pardavimą valstybei.
„Nieko aš jums nepaaiškinsiu. Kol neturiu sutarties rankose, tai viskas yra kaip pirštu ant vandens. Vienas dalykas kalbos, galvojimai, o iki realybės – dar galbūt ir toli. Šiai dienai aš galiu įvardyti, kad čia yra viešbutis, o paskiau bus matyti“, – BNS sakė įmonės direktorius Edmundas Abromas.
Vis dėlto Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas tikisi, kad pusiaukelės namus pavyks įkurti dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje, tačiau derybų proceso nekomentuoja.
„Kadangi šiuo metu vyksta tos procedūros, mes nelabai ir galime komentuoti tų visų niuansų“, – BNS teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja Ligita Valalytė.
Ji pabrėžė, kad prieš pasirenkant potencialią vietą būsimiems pusiaukelės namams vykdytos rinkos konsultacijos, kalbėta ir su vietos savivalda, tačiau pastaroji neturėjo tam tinkamų pastatų.
„Tokių patalpų, kad būtų pramonės zonoje ir būtų tinkamos tokiai veiklai, manau, visoje Lietuvoje sunku rasti“, – BNS nurodė Tauragės meras Dovydas Kaminskas.
Dėl to, pasak jo, ministerijai pasiūlyta pasikalbėti su tokias patalpas turinčiu verslininku.
L. Valalytės teigimu, patalpos perkamos ne viešojo konkurso būdu.
„Šita procedūra nėra viešasis pirkimas, mes visą šitą procedūrą darome pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką“, – sakė ji.
Mato įvertinimo prasmę
Nepaisant dar nesančio pastato, ministerija teigia matanti prasmę apdovanoti savivaldybę.
„Savivaldybė, kaip gyventojų visuma, kaip bendruomenė, prisideda prie pusiaukelės namų plėtros diskutuodama tiek su Kalėjimų departamentu, tiek su Teisingumo ministerija“, – kalbėjo P. Žeimys.
„Pernai ministerijos įsteigta krivūlė už bausmės vykdymo sistemos plėtrą skirta Vilkaviškio savivaldybei už Kybartų pataisos namų perdavimą pasieniečiams migrantų krizės kontekste“, – sakė ministerijos atstovas.
„Abiem atvejais jos įteiktos už sistemos stiprinimą, už tai, kad palaiko filosofiją“, – pridūrė jis.
Pasak Tauragės mero, miesto gyventojai idėją dėl pusiaukelės namų regione sutiko ramiai, dėl to skundų nesulaukta.
Tuo metu teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila pabrėžė, kad savivaldybės geranoriškumas tokiuose projektuose yra labai svarbus.
„2014 metais Šiauliuose norėjome steigti pusiaukelės namus, nors ten buvo ne gyvenamasis rajonas, į miesto pakraštį, tai tada buvo milžiniškas pasipriešinimas. Kiek nuo tada jau praėjo laiko, tai mes dabar vėl grįžtame prie to klausimo ir bandome jį spręsti“, – sakė patarėjas.
„Tad Tauragės savivaldybės laikysena, geranoriškumas yra labai svarbūs. Gal iš šono žmonėms tai atrodo ne tiek svarbu, kiek tai yra mums, kurie kasdien su tuo klausimu susiduriame“, – pridūrė jis.
Tinklo plėtra
Tauragės savivaldybė – ne vienintelė, kur planuojama įrengti pusiaukelės namus. Juos planuojama įkurti Šiauliuose ir Plungėje.
Tokie namai jau veikia Alytuje, Vilniuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Panevėžyje.
„Tikslas – padengti visas Lietuvos apskritis. Aišku, turime dar neuždengtą Klaipėdą, Uteną. Čia jau mūsų ateities darbai. Ką rodo kitų šalių praktika, kad nesikoncentruoja pusiaukelės namai viename regione ar mieste“, – sakė ministrės patarėjas R. Uscila.
Pusiaukelės namai skirti bausmę baigiantiems atlikti nuteistiesiems, kurie siekia integruotis į visuomenę. Ministerijos teigimu, tokiems žmonėms reikia sudaryti galimybę atlikti bausmę „arčiau gyvenamosios vietos“.
„Tai nėra kaip kalėjimai ar kalėjimų dalis, tai yra daugiau kaip socialinės paskirties laikinojo apgyvendinimo patalpos“, – sakė R. Uscila.
Tokių vietų įrengimas Lietuvoje finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.
Pirmajame etape penkiems pusiaukelės namas, kurie buvo įkurti Kalėjimų departamentui priklausiusiose patalpose, skirta 937 tūkst. eurų.
Antrame etape planuojamiems trims pusiaukelės namams, kurie bus įkurti naujose patalpose, numatyti 2 mln. eurų.
