Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, jog aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu suderinti fiskalinę ir pinigų politiką, taikant tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius.
Fondo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, plečiant mokestinę bazę per nekilnojamojo turto bei taršos mokesčius ir mažinant mokestinę aplinką iškraipančias lengvatas.
Tokias rekomendacijas pateikė savaitę Lietuvoje dirbusi TVF ekspertų misija, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija.
TVF teigimu, didelės su energetika susijusios subsidijos ir spaudimas kitoms išlaidoms gali pabloginti fiskalinę valstybės poziciją, o mokesčių lengvatų atsisakymas ir nauji nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčiai gali padėti ją sustiprinti.
„Tikimasi, kad 2023 metais fiskalinę būklę pablogins didelės subsidijos energetikai ir kitos ilgalaikės išlaidos. (…) Siekiant padidinti pajamas, galima išplėsti mokesčių bazę visų pirma panaikinant iškraipančias mokesčių lengvatas ir nustatant nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius“, – TVF svetainėje paskelbtame pranešime spaudai sakė jos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija).
Kita vertus, TVF palankiai vertina Vyriausybės atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai ir namų ūkiams. Kartu pabrėžiama, kad paramos priemonės yra didelė našta biudžetui, todėl ateityje siūloma apsvarstyti tikslingesnes priemones.
spaudimas kitoms išlaidoms gali pabloginti fiskalinę valstybės poziciją, o mokesčių lengvatų atsisakymas ir nauji nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčiai gali padėti ją sustiprinti
Pasak LB ir Finansų ministerijos panešimo, TVF pabrėžia, jog Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą ir šiais metais augs sparčiau nei tikėtasi – gerą rezultatą lemia fiskalinė erdvė, darbo rinkos lankstumas ir spartus ekonomikos augimas iki karo Ukrainoje.
Tačiau dėl aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos 2023 metais ūkio augimas lėtės. Nepaisant to, darbo rinka tebėra stipri, o nedarbo lygis yra žemesnis nei prieš pandemiją. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris prisideda prie infliacinio spaudimo.
Teigiama, jog Lietuvos finansų sistemai būdingi aukšti kapitalo ir likvidumo rodikliai – ji yra tinkamai pasirengusi numatomam ekonomikos augimo sulėtėjimui. Nepaisant kylančių palūkanų normų, neveiksnių paskolų lygis yra gerokai žemiau ilgalaikio vidurkio.
TVF vertinimu, fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, pagrindinis dėmesys turėtų ir toliau būti skiriamas pinigų plovimo prevencijos sistemos tolesniam stiprinimui.
