Švedijos vidurinių mokyklų religinio ugdymo knygose krikščionybė daugiausia pristatoma iš liberalios teologinės perspektyvos. Tokią išvadą padarė dviejų Švedijos universitetų tyrėjų grupė.
Kartu su kolegomis Davidu Carlsonu (Malardalen universitetas) ir Pederiu Thalenu (Gavle universitetas) Gavle universiteto tikybos didaktikos vyresnysis dėstytojas Johanas Liljestrandas ištyrė, kaip krikščionybė pristatoma Švedijos vidurinėms mokykloms skirtuose vadovėliuose. „Mokyklai tenka svarbus vaidmuo perteikiant krikščionybę jaunimui, ypač kai gyvename sekuliarizuotoje visuomenėje, kurioje nedaug žmonių patvirtina, jog eina į bažnyčią“, – aiškina J. Liljestrandas.
Tyrėjai peržvelgė dešimt vidurinės mokyklos tikybos vadovėlių, kad išsiaiškintų pasikartojančias temas. Rezultatai, paskelbti recenzuojamame žurnale, rodo, kad viena krikščioniškojo aiškinimo forma yra svarbesnė už kitas – tai protestantiškoji liberalioji teologija. „Nėra taip, kad mokomoji medžiaga perpildyta liberalia krikščionybe, tačiau matome aiškią tendenciją šia linkme“, – daro išvadą Gavle universiteto vyresnysis dėstytojas.
viena krikščioniškojo aiškinimo forma yra svarbesnė už kitas – tai protestantiškoji liberalioji teologija.
Liljestrand, Carlsson ir Thalen pabrėžia keturis skirtingus aspektus. Jie mano, kad „modernizuota krikščionybė“ dominuoja įvaizdyje kitų požiūrių sąskaita, pavyzdžiui, Biblijos kritikos, aktualių etinių klausimų tarptautinėje arenoje, socialinio teisingumo ir valdžios kritikos. Pasak Liljestrando, „mokomoji medžiaga įvairiais būdais rodo krikščionybę, kuri kritiškai vertina evangelijas ir mieliau į jas žiūri kaip į pasakojimus ar pamokslus.“
Naudodamiesi teksto analize, tyrėjai nagrinėja, kaip knygose pasisakoma už pageidaujamą krikščionybės formą. „Tai gali būti, pavyzdžiui, žodžių, turinčių tam tikrą konotaciją, vartojimas, pavyzdžiui, kad Bažnyčios vaidmuo homoseksualumo atžvilgiu tapo laisvesnis.“
mokomoji medžiaga įvairiais būdais rodo krikščionybę, kuri kritiškai vertina evangelijas ir mieliau į jas žiūri kaip į pasakojimus ar pamokslus.
Taip kuriamos minčių figūros, kai tam tikros mintys atrodo racionalesnės ir aktualesnės už kitas. „Atsiranda vertybės, kuriose liberalioji krikščionybė yra privilegijuota“, – sako Liljestrandas. To pasekmė gali būti ta, kad kitos krikščioniškos orientacijos atsiduria šešėlyje ir nėra laikomos realiomis alternatyvomis.
