Švedijoje pirmadienį žlugo vyriausybė, Stefanui Lofvenui (Stefanui Liovenui) tapus pirmuoju šalies premjeru, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Pralaimėtas balsavimas reiškia, kad S. Lofvenas dabar gali arba atsistatydinti, arba inicijuoti pirmalaikius rinkimus.
Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.
Prašymą surengti balsavimą ketvirtadienį pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), vyriausybę rėmusiai Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.
Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greit paskelbė remiantys pasiūlymą, ir reikiama dauguma buvo užtikrinta.
Kritikai šią skirtinguose politinio spektro sparnuose esančių partijų grupę pavadino „nedoru aljansu“.
S. Lofvenas yra pirmas Švedijos vyriausybės vadovas, pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo. Balsavimo rezultatas reiškia jo socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos mažumos vyriausybės žlugimą.
Politinę krizę sukėlė dar tik preliminarus projektas pertvarkyti nuomos kontrolę šalyje ir potencialiai atverti galimybę nuomojamų būstų savininkams laisvai nustatinėti nuomos kainas naujai pastatytiems būstams.
Kairiųjų stovykloje šis pasiūlymas vertinamas kaip priemonė, prieštaraujanti Švedijos socialiniam modeliui ir kelianti grėsmę nuomininkams.
Paskutinės minutės pastangos nuraminti buvusių komunistų Kairiąją partiją, turinčią 27 vietas parlamente, buvo bevaisės.
Pasiūlymą pakviesti nuomos rinkos veikėjus deryboms Kairiosios partijos lyderė Nooshi Dadgostar (Nuši Dadgostar) atmetė kaip „nerimtą“, kaip „politinį teatrą, kuriuo siekiama įklampinti procesą“.
Dabar S. Lofvenas per savaitę turi nuspręsti, ar rengti pirmalaikius rinkimus, ar atsistatydinti. Jei jis atsistatydins, parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pradės derybas tarp partijų perspektyviam kandidatui į premjerus surasti.
