Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin).
Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
„Šiandien Respublikos prezidentas ir vyriausybės Užsienio politikos komitetas kartu nutarė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu. Tai istorinė diena. Prasideda nauja era“, – visuomeninis transliuotojas „Yle“ citavo prezidento kalbą.
S. Niinisto dar kartą pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.
„Saugumas nėra žaidimas, kuriame vieno laimėjimas reiškia kito pralaimėjimą. Kai Suomijos saugumas bus sustiprintas, tai nėra nukreipta prieš nieką kitą – visų saugumas padidėja“, – kalbėjo prezidentas.
Šį sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas.
Premjerė S. Marin padėkojo prezidentui už sklandų bendradarbiavimą su vyriausybe sprendžiant šį klausimą.
„Mūsų sprendimas – istorinis, – sakė ji. – Tikimės, kad parlamentui pritarus šiai nuostatai, sprendimas įgis tvirčiausią įmanomą pagrindą.“
„Mums svarbiausias dalykas – Suomijos saugumas, bet tapusi NATO nare Suomija taip pat prisiims atsakomybę už viso Aljanso saugumą“, – „Yle“ citavo premjerės žodžius.
Pasak S. Marin, šis sprendimas taip pat sustiprins visos Šiaurės Europos saugumą ir atvers naujų galimybių Šiaurės šalių bendradarbiavimui.
Analogišką žingsnį artimiausiu metu ketina atlikti ir kaimyninė Švedija.
Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį pranešė dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Pranešime nurodoma, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) anksčiau švedų dienraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad Suomija stojimo į NATO paraišką tikriausiai teiks trečiadienį.
Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.
1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.
Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.
Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.
Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.
