Mariuszas Kamińskis ir Maciejus Wąsikas, kurie buvo suimti šią savaitę, paskelbė bado streiką.
Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis ir jo pavaduotojas Maciejus Wąsikas per praėjusių metų spalio mėn. rinkimus buvo išrinkti parlamento nariais, nors jų partija prarado valdžią dėl naujos parlamentinės daugumos. Abu jie buvo sulaikyti prezidento rūmuose sausio 9 d. vakare.
Sausio 10 d. partija “Įstatymas ir teisingumas” (PiS) surengė spaudos konferenciją prie ministro pirmininko Donaldo Tusko biuro, kurioje perskaitė Kamińskio pareiškimą, apie bado streiką.
“Mano nuteisimą laikau politinio keršto aktu”, – rašė buvęs ministras. “Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką.”
Jis pareikalavo nedelsiant paleisti jį, Wąsik ir dar du buvusius Centrinio antikorupcijos biuro (CBA) veikėjus, kurie taip pat buvo nuteisti toje pačioje byloje. Trečiadienio vakarą Maciejaus Wąsiko žmona per televiziją “Respublika” pranešė, kad jos vyras, kaip ir Mariuszas Kamińskis, taip pat pradėjo bado streiką.
Teisingumo ministro pavaduotoja Maria Ejchart, komentuodama Kamińskio sprendimą badauti, sakė, kad jo veiksmai buvo “jo paties laisva valia ir kad kiekvienas turi teisę nevalgyti ir negerti”.
kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką
Tačiau ji pridūrė, kad kadangi šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, valstybė yra už jį atsakinga ir užtikrins, kad jo sveikata būtų stebima ir būtų imtasi veiksmų, pavyzdžiui, jis būtų patalpintas į kalėjimo ligoninę. Vis dėlto ji pripažino, kad priverstinį maitinimą gali leisti tik teismas.
Ejchart neigė, kad Kamińskis yra politinis kalinys, nes jis neatitinka 2012 m. Europos Tarybos nustatytų kriterijų.
Gruodį apeliacinis teismas Kamińskiui ir Wąsikui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, nors 2015 m. prezidentas Andrzejus Duda jiems suteikė malonę.
Buvo nustatyta, kad jie veikė neteisėtai per korupcijos skandalo tyrimą tuo metu, kai J. Kamińskis vadovavo federaliniam kovos su korupcija padaliniui (CBA) ankstesnėje PiS vyriausybėje, kuri valdė 2005-2007 m.
Dėl jų esą savavališkai inicijuoto sekimo kai kurie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai teismo buvo nuteisti kalėti už kyšininkavimą.
Iš pradžių jie buvo nuteisti 2015 m., tačiau dar tebeskundžiant šį nuosprendį, PiS sąjungininkas Duda jiems suteikė malonę. Jis tai padarė praėjus dienai po to, kai Kamińskis buvo paskirtas ministru naujoje PiS vadovaujamoje vyriausybėje, kuri valdžioje išbuvo iki praėjusio mėnesio.
Tačiau praėjusiais metais Aukščiausiojo Teismo kolegija nusprendė, kad šios malonės negalioja, nes jos buvo suteiktos prieš priimant galutinį, privalomą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai atvėrė kelią Kamińskio ir Wąsiko apeliacinių skundų nagrinėjimui gruodžio mėn., kai asmenims buvo paskelbtos privalomos laisvės atėmimo bausmės.
Nepaisant šio sprendimo, kitas aukščiausios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas, nusprendė, kad Aukščiausiasis Teismas neturi teisės kvestionuoti prezidento malonės. O praėjusią savaitę atskira Aukščiausiojo Teismo kolegija taip pat faktiškai pripažino malonę galiojančia.
Todėl PiS ir prezidentas Andrzejus Duda tvirtina, kad malonės lieka galioti ir kad gruodžio mėn. nuosprendžiai jų atžvilgiu neturėtų būti vykdomi. Lenkijos konservatoriai tvirtina, kad šie politikai tapo D. Tusko ir jo partijai prijaučiančių teisėjų auka dėl Kamińskio ir Wąsiko veiksmingumo kovojant su korupcija.
Dėl skirtingų teismų sprendimų dvikovos analitikai kalba apie chaosą Lenkijos teisinėje sistemoje, kuri leido konkuruojančioms politinėms partijoms pasirinkti jų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
