Stojimą į Sovietų Sąjungos Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina jaunystės klaida.
Šio fakto jis sakė nenurodęs per prezidento rinkimus, nes nesulaukė tokio klausimo, o kandidato anketą laikęs Lietuvos Respublikos dokumentu. Tai, kad apie jo narystę Komunistų partijoje paskelbta dabar, G. Nausėda siejo su kitąmet vyksiančiais parlamento ir prezidento rinkimais.
„Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė 1987 metais, baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjęs pašvęsti gyvenimą mokslui, troškęs mokslininko karjeros.
„Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – BNS sakė jis.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – prisipažino G. Nausėda.
Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau
Anot jo, 1988 metų birželį susikūrus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei ir prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis pasinėrė į jį, o ne į Komunistų partijos veiklą.
„Bet – kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – sakė prezidentas.
Prezidentui palengvėjo
Interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ valstybės vadovas teigė nežinąs, kas nutiko su jo naryste Komunistų partijoje vėliau.
„Galvoju, kad kažkuriame etape turėjo arba manęs nepervesti į kitą kategoriją, tai yra į LKP (Lietuvos komunistų partiją, kai ši atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – BNS), arba tiesiog išmetė. Šito dabar pasakyti negaliu, nes neturiu bilieto, nebeturiu dokumento prie savęs. Veikiausiai kur nors Klaipėdoje ilgus metus saugojo tėvai ir vėliau kur nors dingo“, – svarstė G. Nausėda.
Jis prisipažino, kad jam palengvėjo atskleidus šią savo biografijos detalę.
„Man palengvėjo, aš jaučiuosi dabar lengviau“, – sakė valstybės vadovas.
Jis taip pat retoriškai klausė, ar jo, kaip prezidento, veikla gali būti kaip nors susijusi su trumpalaike naryste Komunistų partijoje.
„Ar mano užsienio politika, ar santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu aš laikausi kokios nors neaiškios pozicijos? Tai yra visa mano po to buvusi profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nenurodė anketoje
Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
Tuo metu 2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai VRK deklaravo ir 2009, ir 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.
G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
Prezidentas trečiadienį TV3 tvirtino niekada nepaminėjęs šio savo gyvenimo fakto, nes niekas jo apie tai neklausė.
„Tiesą sakant, niekada gyvenime negavau ir tokio klausimo, ar tu buvai kada nors partijoje. (…) Daug mano amžiaus žmonių tuo metu irgi siekdami tos mokslinės pedagoginės karjeros padarė panašius sprendimus. Bet yra taip kaip yra, tiesą sakant, net nenoriu teisintis – taip, padariau tokį sprendimą. Tai buvo mano sprendimas, niekas manęs nevertė, aš pasistengiau tolesne savo veikla per visus tuos po to sekusius 33 metus ištrinti šitą savo poelgį“, – sakė jis.
G. Nausėda teigė per rinkimus kandidato anketoje grafos apie narystę partijoje tiesiog neužpildęs, nes ji buvo tarp neprivalomų atsakyti klausimų.
„Aš laikiau tai Lietuvos Respublikos anketa, jeigu Lietuvos Respublikos, tai natūralu ją laikyti datuota nuo 1990 metų kovo 11 dienos. Tikrai nuo Kovo 11-osios jokiai partijai nepriklausiau“, – tvirtino jis.
„Galėjau, žinoma, nurodyti ir šitą partiją, nes vis tiek tai yra relevantiška informacija. To nepadariau. Tiesiog ta informacija gal būtų daliai žmonių ir padėjusi susidaryti kitokią nuomonę, bet nemanau, kad rinkimų rezultatas būtų buvęs kitoks. Kaip ten bebūtų, formaliai nieko nepažeidžiau (…)“, – sakė G. Nausėda.
Įžvelgia politinę medžioklę
Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis informaciją rado Ypatingajame archyve.
Prezidentas trečiadienį sakė manąs, kad neatsitiktinai jo praeities faktas paskelbtas artėjant parlamento ir prezidento rinkimams.
„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024 metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžiojimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga. Sakyčiau, kad tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto projektuojami į 2024 metus, nors aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu (prezidento rinkimuose – BNS)“, – TV3 kalbėjo G. Nausėda.
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti, galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų, trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas. Tačiau, mielieji, noriu pasakyti, kad šitai jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose“, – tvirtino jis.
Tiesiai neįvardydamas į ką kreipiasi, valstybės vadovas pareiškė, kad „įžengiame į politinės kovos stadiją, kuri niekam nebus naudinga“, juoba esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.
„Laukiame NATO viršūnių susitikimo, laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje, ir ko turbūt dabar mažiausiai reikia arba kuo labiausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose, tai, kad dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – sakė jis.
Kitų metų pavasarį vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, rudenį – Seimo.
