Iš vizito Rusijoje grįžęs Lietuvos stačiatikių vyskupas Amvrosijus sako iš Maskvos patriarcho Kirilo sulaukęs pozityvios reakcijos dėl didesnės autonomijos, pirmųjų sprendimų tikimasi dar rugpjūtį.
„(Maskvos patriarcho Kirilo – BNS) atsakymas buvo pozityvus, buvo suprasta, kad tas statusas tikrai yra reikalingas“, – žurnalistams antradienį sakė stačiatikių dvasininkas.
„Tikimės, kad artimiausias sinodas, kuris vyks sekančio mėnesio pradžioje, jau galės priimti tam tikrą sprendimą“, – pridūrė jis.
Pasak jo, tai būtų tarpinis žingsnis: „Galutinai patvirtinimas, toks svarbus sprendimas, kaip davimas tos nepriklausomybės didesnės, jis tvirtinamas didesniu soboru, net ne sinodu, o visos Rusijos stačiatikių bažnyčios soboru, kuris vyks vėliau.“
Dvasininko teigimu, tokio sprendimo tikimasi dar šiemet.
Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus teigė, kad liepos pabaigoje vykęs vizitas į Maskvą ir susitikimas su patriarchu Kirilu buvo būtinas, nes tokie klausimai „negali būti sprendžiami telefonu arba SMS“.
„Reikia atvažiuoti, paaiškinti, atsakyti į klausimus“, – kalbėjo jis.
Amvrosijus pabrėžė, kad savivaldos statuso suteikimas paprasčiausiai užfiksuotų faktinę Lietuvos stačiatikių bažnyčios padėtį ir, be kita ko, leistų vyskupams ir bažnyčios vadovams „žymiai drąsiau išreikšti savo poziciją ir dėl karo Ukrainoje, ir kitais politiniais klausimais“.
Jis patikino, kad ir šiuo metu ukrainiečiai yra itin laukiami Lietuvos cerkvėse, jiems rengiamos pamaldos ir ukrainiečių kalba.
Anot vyskupo, savavaldės bažnyčios statusas suteiks teisę Lietuvos vyskupų sinodui rinkti metropolitą, nors kandidatus galės siūlyti ir patriarchas Kirilas.
„Dabar ta įtaka, aišku, yra didesnė. Dėl mūsų jie praktiškai nieko ir nebespręs, tik teiks kandidatus į mūsų bažnyčios vadovo pareigos. Liks, kaip sakyta, kanoninis ryšys – mes melsimės už patriarchą, kaip savo kanoninį vadovą, kaip katalikai meldžiasi už popiežių“, – tvirtino dvasininkas.
Amvrosijus pabrėžė, kad savivaldos statuso suteikimas paprasčiausiai užfiksuotų faktinę Lietuvos stačiatikių bažnyčios padėtį ir, be kita ko, leistų vyskupams ir bažnyčios vadovams „žymiai drąsiau išreikšti savo poziciją ir dėl karo Ukrainoje, ir kitais politiniais klausimais
Jis pabrėžė, kad Maskvos patriarchas neturės jokių teisių pašalinti jau išrinktą vadovą.
„Ir tai, aišku, labai svarbu mūsų bažnyčiai. Galima sakyti, kad mūsų bažnyčia taps demokratiškesnė, nes sprendimuose, kurie bus priimami mūsų bažnyčios viduje, dalyvaus visi kunigai, bus soboras, bendras kunigų susirinkimas“, – aiškino jis.
Amvrosijaus teigimu, į susitikimą su patriarchu Maskvoje vyko jis pats, o ne Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas, nes metropolitui Inokentijui tai būtų sunkiau padaryti dėl garbingo amžiaus – šiuo metu jam yra 74-eri.
Dvasininkas taip pat tvirtino, kad autonomijos Lietuvos stačiatikiai siekia jau kelerius metus, ir ragino to nesieti su Rusijos pradėtu karu. Jis tvirtino argumentavęs patriarchui, kad Vilniaus ir Lietuvos vyskupija iš esmės skiriasi nuo kitų Rusijos vyskupijų, yra atskiroje šalyje.
Be kita ko, jis pakartojo, kad Lietuvos stačiatikių vadovai smerkia „Rusijos veiksmus, karą“ ir teigia perdavęs šią poziciją Kirilui.
„Aišku, aš pasakiau patriarchui, kad jo tam tikri pasisakymai kelia tam tikrą susijaudinimą mūsų visuomenėje. Bet patriarchas atsakė iš savo pusės, kad jo žodžiuose, kai jis kažką sako, jis niekur atvirai nekalba apie karą“, – kalbėjo vyskupas.
Amvrosijus taip pat patvirtino girdėjęs, kad jis yra įtrauktas į Ukrainos juoduosius sąrašus, bet sako nežinantis nei priežasčių, nei daugiau detalių ir pats neketinantis vykti į Ukrainą.
Pasak Trakų vyskupo, Lietuvos stačiatikių bažnyčiai įgijus naująjį statusą jis tikisi dalyvauti naujojo vadovo rinkimuose kartu su dabartiniu metropolitu Inokentijumi.
„Gali atsirasti dar kažkas iš mūsų kunigų, Lietuvos piliečių, kandidatas. Bet apie trečią vyskupą dar nebuvo kalbos“, – kalbėjo Amvrosijus.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus. Patys kunigai sako, kad toks sprendimas jų atžvilgiu priimtas dėl to, kad nuo karo Ukrainoje pradžios kritikavo Kremliaus invaziją ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.
Be to, pašalintieji ir dalis kitų Lietuvos stačiatikių dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui.
Dvasininkams pradėjus kalbėti apie kanoninio pavaldumo keitimą, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės nepriklausomybės siekį.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.
Šiuo metu tik trys stačiatikių bažnyčios, kurios yra kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, turi savivaldos bažnyčios statusą – Estijos, Latvijos ir Moldovos.
