Kai kurių Seimo narių siūlymą išplėsti buitinių vartotojų sąrašą į jį įtraukiant religines bendruomenes kritikuoja tiek Seimo teisininkai, tiek kai kurie parlamentarai.
Tokią įstatymo pataisą siūlantys Regionų frakcijos nariai Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič teigia, kad norima religinėms bendruomenėms sumažinti išaugusias sąskaitas už elektrą ir dujas – maldos namai yra erdvūs, todėl suvartoja daug šilumos, elektros.
Anot jų, dalis bažnyčių ar religinės paskirties objektų yra renovuoti, o nustojus šildyti patalpas ar sumažinus vidaus temperatūrą žemiau kritinės ribos, kils drėgmė ir išleisti renovacijai pinigai nueis veltui.
Tačiau Seimo Teisės departamentas sako, kad religinės bendruomenės nėra ir negali būti sulygintos ir tapatinamos su buitiniais vartotojais – gyventojais, kuriems taikomos tam tikros garantinio dujų tiekimo sąlygos.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys konservatorius Paulius Saudargas neatmeta, kad bažnyčios atsiskaitant už šildymą galėtų būti prilygintos buitiniams vartotojams.
„Galbūt. Teoriškai galimas variantas. Aiškiai nekomercinė veikla religinių bendruomenių“, – BNS teigė parlamentaras.
„Reikia klausti teisininkų, ar tai telpa į teisinės logikos rėmus. Iš praktinės logikos, man atrodo, telpa į tuos rėmus“, – pridūrė jis.
Tačiau P. Saudargas taip pat pabrėžė, kad padarius išimtį vienai grupei, atsiras ir kitų, kurios sieks tokių lengvatų.
„Gali kokios nors nevyriausybinės organizacijos kelti tokį klausimą. Čia fizinių ir juridinių asmenų statusas persipina“, – pabrėžė parlamentaras.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas pataisas vertina atsargiai: „Toks keitimas turėtų būti negriaunantis sisteminio požiūrio“.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys įžvelgia argumentų ir prieš, ir už pataisas.
„Jie nevartoja tų dujų kažkokiam produktui gaminti, todėl logiška, kad būtų priskiriami prie buitinių vartotojų, bet tada reikėtų pasižiūrėti ir kitus, tarkime, asociacijas, jos irgi nieko negamina. Būčiau linkęs neskubėti atmesti, o pasigilinti, kur yra problema“, – BNS teigė V. Gapšys.
Tačiau jis siūlo visų pirma įvertinti, ar religinės bendruomenės negauna kitokios paramos apmokėti sąskaitas.
Seimo teisininkai, be kita ko, pažymi, kad dabar Lietuvoje tik tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę naudotis tam tikromis lengvatomis ir išimtimis.
„Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos tokių garantijų neturi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamu įstatymu turėtų būti suteikiama lengvata visoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms“, – sako departamentas.
Jis taip pat įspėja, kad pataisas priėmus, būtinas saugiklis, neleisiantis religinėms bendruomenėms parduoti ar perduoti dujų savo nariams individualiam vartojimui.
Energetikos ministerija sako, kad reikia įvertinti teisinius bei ekonominius pasiūlymo aspektus.
„Keičiamo įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos (ES) teise, todėl, jeigu bus Vyriausybės pavedimas Energetikos ministerijai išnagrinėti pateiktą pasiūlymą ir išsakyti nuomonę, bus vertinama, ar pasiūlymas neprieštarauja Gamtinių dujų įstatymui ir ES direktyvai, kadangi tai susiję su namų ūkio vartotojo sąvoka ir teisiniu reguliavimu, susijusiu su namų ūkio vartotojų teisėmis“, – nurodoma atsakyme BNS.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, buitiniais vartotojais taptų religinės bendruomenės ir bendrijos, kurios pirks gamtines dujas savo parapijų bendruomenių narių ar parapijų žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms.
