Šiandien minime Rožinio Švč. Mergelę Mariją. Šv. Jono broliai dalinasi keletu šv. Jono Pauliaus II minčių apie Mergelę Mariją ir Rožinio maldą.
„Marija gyvena, nukreipusi akis į Kristų, ir kiekvienas jo žodis jai tampa lobiu: ,Dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje’ (Lk 2, 19; plg. 2, 51). Jos sieloje įspausti atsiminimai apie Jėzų lydėjo ją visomis aplinkybėmis, skatindami mintyse iš naujo išgyventi įvairius gyvenimo greta Sūnaus momentus. Šie atsiminimai tam tikra prasme sudarė jos ,rožinį’, kurį ji nuolat kalbėjo per visas savo žemiškojo gyvenimo dienas.
Net šiandien, dangiškojoje Jeruzalėje skambant džiaugsmingoms giesmėms, jos padėkos ir liaupsių motyvai tebėra tie patys. Tai jie įkvėpė jos motiniškąjį dėmesį keliaujančiajai Bažnyčiai, kurioje ji toliau meta savo kaip evangelizuotojos ,pasakojimo’ ataudus. Marija be paliovos primena tikintiesiems savo Sūnaus ,slėpinius’, trokšdama, kad kontempliuojami jie galėtų išskleisti visą savo išganomąją galią. Kalbėdama rožinį, krikščionių bendruomenė įsijungia į sąskambį su Marijos atsiminimu ir žvilgsniu“.
Anot pasakojimų, dėl Rožinio maldų 1571 m. spalio 7 d. krikščionys nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint šios pergalės vienerių metų sukaktį, 1572 m. pop. Pijus V paskelbė Marijos Nugalėtojos šventę. Nuo 1716 m. Romos kalendoriuje ji buvo nukelta į pirmąjį spalio sekmadienį, tačiau šv. Pijus X sugrąžino šventę į jos pirminę datą: spalio 7 d. – Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė. Tai diena, kai Rožinio malda šaukiamasi Dievo Gimdytojos pagalbos, kad vadovaujant jai, kuri ypatingu būdu buvo suvienyta su Dievo Sūnaus įsikūnijimu, kančia ir prisikėlimu, pamėgtume ir platintume Kristaus paslapčių apmąstymą.
