Gynybos mokestį būtų realu įvesti tik tuo atveju, jei dėl jo sutartų visos partijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Nėra palankiausias laikas
Klausiama, ar dėl tokio mokesčio būtų realu susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu, ji sutiko, kad tai nėra palankiausias metas rasti sprendimus dėl naujų mokesčių, bet dėl fundamentalių valstybei klausimų, tokių kaip saugumas, reikėtų siekti sutarimo.
„Ar rinkiminiu laikotarpiu yra realu susitarti, pasekti kažkokį nacionalinį susitarimą, mes visi suprantame, kad tai nėra labai palankus laikas, bet, kita vertus, tokie fundamentalūs dalykai kaip valstybės saugumas turėtų sakyti, kad politikai turėtų peržengti per rinkiminius išskaičiavimus“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Pasak L. Kasčiūno, jis ims telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Papildomai perspėti nereikia
Komentuodama pastaruoju metu paaštrėjusius užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimus dėl Rusijos keliamos grėsmės Seimo pirmininkė teigė, kad užsienyje tokia pozicija – sveikintina, o šalies viduje tokiems perspėjimams nėra poreikio, nes žmonės suvokia situacijos rimtumą.
„Kalbant su užsienio lyderiais, būnat tarptautiniuose formatuose mūsų užsienio reikalų pozicija yra labai sveikintina, nes svarbu užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų. Akivaizdu, kad pasaulyje dėl Rusijos agresijos jėgų balansas ir taisyklėmis grįsta tvarka buvo sutrikdyta. Kyla pavieniai, bet vis daugiau, krizių židiniai, ir tai šiek tiek nuima dėmesio nuo Ukrainos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, vienas iš Lietuvos tikslų yra visuose formatuose priminti, kad Rusijos karas su Ukraina nėra regioninis konfliktas, nesutarimas tarp kaimyninių valstybių, o „grubus tarptautinės teisės pažeidimas, agresija“.
Tuo tarpu Lietuvoje žmonių įtikinėti grėsmių rimtumu, anot jos, nėra poreikio, reikia pereiti prie veiksmų.
„Įtikinėti mūsų, kad karas Ukrainoje yra arti ir kad jis kelia egzistencinį pavojų ne tik regionui, bet ir visai Europai, aš sakyčiau, nėra poreikio, manau, kad Lietuvoje kiekvienas gyventojas tą supranta. Aš sakyčiau, kad žinutė čia turėtų būti tokia, kad mes turime pereiti prie veiksmų, prie darbų“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje. Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui.
