Pirmadienį Seime rengiama diskusija apie užsieniečiams sudaromas galimybes išmokti lietuvių kalbą.
„Turime bendruomenes žmonių, kurie yra ne Lietuvos piliečiai, nelietuviakalbiai, atvykę čia dėl karo ir kitų priežasčių. (…) Norime surinkti visą informaciją ir pažiūrėti, ką galime dar kartu padaryti ir kaip pagerinti šitą paslaugą, duoti įrankį tiems žmonėms lengviau integruotis, nebūti atskirtais“, – BNS sakė diskusijos iniciatorė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.
Anot jos, ukrainiečiai ir baltarusiai skundžiasi, kad neturi galimybių nemokamai mokytis lietuvių kalbos.
„Norime suprasti sistemą, kaip galima mokytis lietuvių kalbos, kokios galimybės yra tai daryti ir pažiūrėti, ką galėtume visi kartu patobulinti“, – tvirtino parlamentarė.
Jos teigimu, lietuvių kalbos mokėjimas padėtų užsieniečiams geriau integruotis ir į visuomenę, ir į darbo rinką.
Jos teigimu, lietuvių kalbos mokėjimas padėtų užsieniečiams geriau integruotis ir į visuomenę, ir į darbo rinką
D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad su kalbos barjeru susiduria ne tik ukrainiečiai ir baltarusiai, bet ir atvykėliai iš tolimesnių šalių.
„Turime ir kitakalbių „Bolt“ vairuotojų, atvykusių iš trečiųjų šalių“, – priminė ji.
„Jiems reikia suteikti galimybes ir priemones išmokti kalbą, kad būtų lengviau gyventi čia, tarp mūsų“, – sakė politikė.
Diskusijoje dalyvaus Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento vadovas Julius Jakučinskas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos teisininkas Arkadijus Freidenzonas.
Valstybinė kalbos inspekcija kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Jos rašte teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Dokumente taip pat pažymima, jog inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.
Premjerė Ingrida Šimonytė tokį inspekcijos elgesį pavadino nepagarbiu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – atitrūkusiu nuo realybės, jį kritikavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė inspekciją kaltino empatijos stoka bei žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Tuo metu inspekcijos viršininkas A. Valotka LRT radijui sakė, kad taip siekiama užtikrinti, jog ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.
Jis LRT radijui pirmadienį teigė teigiamai vertinantis kilusią diskusiją dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo. Pasak jo, iki šiol nebuvo svarstoma apie galimybes netikrinti darbdavių, kurie turi pateikti sertifikatą apie darbuotojų išlaikytą kalbos egzaminą.
„Noras visiškai atsiraukti (…) būtų akivaizdus Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas, kadangi taip pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės gauti informaciją valstybine kalba“, – sakė jis.
„Lietuvių kalbos mokėjimas iš vienos pusės reikalingas patiems ukrainiečiams dėl jų saugumo, dėl jų perspektyvų, dėl karjeros dalykų, kad jie apskritai čia geriau jaustųsi, o iš kitos pusės Lietuvos piliečiams“, – pridūrė A. Valotka.
Anot Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.
