„Brangūs draugai, šiandien su džiaugsmu atnaujinkime savo pasišventimą! Paklauskime savęs, kas „judina” mūsų širdis ir veiksmus, kokią atnaujintą viziją esame kviečiami puoselėti, ir visų pirma paimkime Jėzų į savo rankas. Net jei kartais patiriame nuovargį ir išsisėmimą – taip irgi būna – , darykime taip, kaip padarė Simeonas ir Ona. Jie kantriai laukė Viešpaties ištikimybės ir neleido, kad kas nors iš jų atimtų susitikimo su Juo džiaugsmą. Ženkime pirmyn į susitikimo džiaugsmą: tai gražu! Sugrąžinkime Viešpatį į centrą ir su džiaugsmu veržkimės pirmyn”.
Pop. Pranciškaus žinia XXVI Pasaulinei Pašvęstojo gyvenimo dienai, 2022 vasario 2 d.
Šį Popiežiaus kvietimą homilijoje Kristaus Paaukojimo šventės dieną Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje atkartojo J. E. Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupas, į susitikimą pakvietęs visus vyskupijoje tarnaujančius pašvęstuosius – brolius ir seseris vienuolius, pranciškonus tretininkus, pašvęstąsias našles, pasauliečių institutų narius. Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, mums, pašvęstiesiems, kasmet iš tiesų yra ypatinga proga atnaujinti savo pasišventimą. Kasmet, susibūrę apie savo Ganytoją, esame stiprinami žodžiu, tarpusavio bendryste ir, ypatingai, Eucharistija.
Konferencija, ar, greičiau, meditacija pašaukimo tema su pašvęstaisiais dalijosi Šakių parapijos klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Jos centre – pora eilučių iš Evangelijos pagal Morkų: Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demonus (Mk 3, 13-15). Evangelijos ištrauka nurodo dvilypį pašaukimo tikslą: maldą („kad jie būtų su juo“), ir misiją („kad galėtų siųsti juos“).
Remdamasis savo, kaip egzorcisto patirtimi, kun. Antanas kvietė pašvęstuosius ypač atkreipti dėmesį į anuomet apaštalams, o šiandien – visai Bažnyčiai tenkantį siuntimą – išvarinėti demonus. Šiandien išlaisvinimo, vidinio gydymo poreikis yra didžiulis ir dažnai Bažnyčioje pilnai neįsisąmonintas. Todėl svarbu, kad pašvęstieji kuo ištikimiau dalyvautų dvasinės kovos tarnystėje per maldą. O tam reikia, kad vėl ir vėl prisiimtume maldą, kaip įsipareigojimą – su visiška ištikimybe, nuo pirmųjų kiekvienos dienos akimirkų, nuolat saugant ramybę ir pasiliekant Viešpaties žvilgsnyje.
Susitikimo centre – Švč. Sakramento adoracija ir Eucharistija. Liturgijai vadovavęs ir homiliją sakęs J. E. vysk. Rimantas Norvila ragino ypatingai įsiklausyti į Evangelijoje skambantį senelio Simeono liudijimą, kurį išreiškia procesija su žvakėmis šios šventės šv. Mišių įžangoje: mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti […] (Lk 2, 30-32).
Ganytojas pabrėžė, kad pašvęstųjų pašaukimas, pasiaukojimas ir misija be galo svarbūs šių dienų pasaulyje, kuris dažnai nebeatpažįsta Kristaus, kaip savo Šviesos, kuriame daugybė žmonių gyvena taip, lyg Dievo nebūtų.
Pašvęstųjų pašaukimas – liudyti maloningą ir palaimingą Dievo veikimą ir padėti atpažinti Dangaus Karalystės pradmenis šiame pasaulyje. Gyvendami kitaip nei daugelis, pašvęstieji pačiu savo gyvenimu užtikrina – Dievui nėra negalimų dalykų!
Ši diena – taip pat proga priminti visiems tikintiesiems, kiekvienoje vyskupijos parapijoje, kad be galo svarbi ir jų malda už pašvęstuosius, ir tikras troškimas, kad Viešpats siųstų daugiau darbininkų į savo pjūtį. Kun. Antanas priminė invokaciją, kurią Valandų Liturgijoje kartoja kiekvienas pašvęstasis ir kuri galėtų tapti kiekvieno tikinčiojo malda už pašvęstuosius: Sukviesk apie savo stalą vaikus, kad jie iš arčiau sektų tave – skaistų, neturtingą ir klusnų. (II sav. Ketvirtadienio Vakarinė)
