Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė beveik 30 mlrd. JAV dolerių (27,5 mlrd. eurų) vertės mokesčių didinimo paketą, dėl kurio daugiau uždirbantiesiems ir verslui teks labiau prisidėti prie jo puolimo Ukrainoje finansavimo.
Nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį įsakė įvesti karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos dešimtimis milijardų JAV dolerių viršijo pajamas. Nors didelio ekonomikos nuosmukio prognozės nepasitvirtino, šalies biudžetas tapo deficitiniu, o tai iki tol buvo retas reiškinys.
2023 metais Rusijos biudžeto deficitas sudarė apie 3,2 trilijono rublių (36 mlrd. JAV dolerių, 33 mlrd. eurų), o tai atitinka 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pakeitimų rinkinį, kuriame, be kita ko, numatytas daug uždirbantiems asmenims taikomų pajamų mokesčio tarifų ir įmonių mokamo pelno mokesčio tarifų padidinimas siekiant padėti valdžiai užlopyti fiskalinę skylę.
Rusijos parlamentas šiuos pakeitimus patvirtino anksčiau šią savaitę.
„Šiais pakeitimais siekiama sukurti sąžiningą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – sakė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti siūlomi pakeitimai.
Jis aiškino, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“ ir bus skirtos daugeliui viešųjų investicinių projektų.
Finansų ministerija apskaičiavo, kad 2025 metais, kai įsigalios didesni mokesčiai, kurie šalyje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, bus papildomai surinkta apie 2,6 trilijono rublių (29 mlrd. JAV dolerių, 26,6 mlrd. eurų).
Šių metų biudžeto įstatyme Rusija yra numačiusi 1,1 proc. biudžeto deficitą – kuklų, palyginti su daugeliu šalių.
Tačiau Rusija negali patekti į Vakarų finansų rinkas, o dėl sankcijų yra įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių iš šalies užsienio valiutos atsargų, tad Maskvos viešieji finansai yra vienas pagrindinių rodiklių, iš kurių galima spręsti, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius galės finansuoti savo karinę kampaniją Ukrainoje.
Per pastaruosius dvejus metus Rusija, siekdama padengti deficitą, naudojo savo valstybės turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.
Išlaidos gynybai ir saugumui išaugo iki daugiau kaip 8 proc. Rusijos BVP, gegužę sakė V. Putinas.
Valstybės karinį biudžetą jis pavadino „dideliu ištekliumi“, kuris turėtų būti naudojamas „atsargiai ir veiksmingai“.
Maskva savo kariams, kovojantiems Ukrainoje, moka didžiulius atlyginimus ir išmokas, taip pat skiria daug lėšų šalies ginklų gamintojams, nes puolimas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus ir neatrodo, kad jis greitai pasibaigs.
