Šiandien Lietuvą valdo TS-LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) ir Laisvės partija. Apmaudu yra tai, kad Lietuvos krikščionys demokratai netiki Dievu ir neturi nieko bendro su demokratija, o Laisvės partija neturi nieko bendro su tikra Lietuvos žmonių ir valstybės laisve bei nepriklausomybe.
Pažvelgus į politines šaknis darosi aišku, kad TS-LKD pradžia yra Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga, kuri buvo įkurta 1905 metais. Šiai partijai pirmuosius programinius nuostatus sudarė žymus Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, dvasininkas, politikas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Tumas-Vaižgantas. Bet žymusis rašytojas labai greitai iš šios partijos pasitraukė, motyvuodamas tuo, kad „vadina mane faktinuoju Lietuvių krikščionų demokratų partijos kūrėju. Tai buvo 1905 – 6 m… Krikščionių demokratų partijoje, kuri rengėsi viską atnaujinti Kristuje, ėmė veikti aiškūs tikėjimo renegatai, palaido gyvenimo žmonės, nesiskaitą net su viešojo padorumo reikalavimu“ (Vaižgantas).
1905 metais J. Tumas-Vaižgantas rašė, kad Kristaus mokymai turi būti politikos ir dorovės pagrindas. Mokyklose visi mokytojai turi būti dori katalikai. Visi dalykai turi būti mokomi lietuvių kalba. Kiekviename kaime turi būti mokykla, kuri krikščioniškai ir tautiškai ugdo mokinius. Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę dirbti, turėti savo smulkųjį verslą, kad galėtų pats išlaikyti savo šeimą. Dvarai valstiečiams turi sugrąžinti žemes. Savivaldybės turi turėti plačią autonomiją. Policija turi ginti žmones ir saugoti jų gerovę bei ramybę. Neturi būti jokios prievartos.
Nustatyta, kad valdininkai privalo rūpintis dirbančiais žmonėmis. Uždrausta dirbti naktimis. Skiriama 2 valandos pietų. Darbdaviai turi suteikti visus darbo įrankius, teikti visas medicinos paslaugas. Susirgusiam darbininkui du mėnesius moka algą, kitus du mėnesius – pusę algos. O mirus – turi pasirūpinti dvasiniais dalykais. Nustatyta, kiek dvaras turi mokėti darbininkui pinigų.
Tai programiniai punktai, patekę į Lietuvos Steigiamojo Seimo Krikščionių demokratų įstatus. Ši partija rėmėsi krikščioniškomis vertybėmis, tikėjimu Dievą, Šventuoju Raštu, ir amžina kiekvieno žmogaus prigimtimi.
O ką krikščionys demokratai daro dabar? Žmonės yra išnaudojami, skriaudžiami ir žeminami, net niekinami. Mokyklos visoje Lietuvoje yra uždarinėjamos, o mokytojai yra atleidžiami. Kol kas tai vyksta tik regionuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose, kurie pradėjo nykti, bet jau greitai persikels ir į didžiuosius.
LGBTQ+ ideologija yra interpretuojama kaip pats didžiausias gėris ir labai tobula meilė, apie kurią net Meilės Dievas Kristus neturėjo išminties kalbėti. Lietuvių kalba yra vis labiau stumiama į paraštes, pasiryžus praplėsti net lietuvių kalbos abėcėlę. Narkotikai, alkoholis, seksas ir spiralės tampa įteisinta norma.
Mokesčiai vis kyla, žlugdydami bet kokį verslą. Žmonės ir visa valstybė yra stumiami į paskolas ir skolas, priklausomybę nuo jų. Valstybės skola jau viršija 25 milijardus eurų. Pernai valstybės skola paaugo net 7,9 milijardais eurų. Šiais metais planuojama skolintis dar 4 milijardus eurų. Ir sakoma, kad viskas yra gerai. O juk taip sugriausime valstybės ekonomiką ir ES parduosime savo šalį.
Žmonių konstitucinės ir prigimtinės laisvės yra ribojamos, baudos keliamos, visas turtas vis daugiau apmokestinamas, keliami visi mokesčiai, atimamos socialinės garantijos ir net konstitucinės ir prigimtinės teisės. Algos, kurias gauna Lietuvos žmonės, yra tiesiog pasityčiojimas. Sąžiningai ir labai sunkiai dirbantis žmogus iš savo algos vos gali pragyventi. Pagrindine valdžios preke tapo žmonės, ne tik savi, bet ir svetimi, migrantai. Policija, valdžios nurodymu, vis dažniau kelia ranką prieš savo šalies paprastus gerus ir dorus žmones.
Visų problemų priežastis yra ta pati – tolstam nuo tikėjimo, Dievo, Šventojo Rašto, ir esame labai godūs. „Pinigai užkariavo, raute išraudami iš pavergtų žmonelių tikrąją Lietuvos Tėvynės meilę, sugadindami jų sielas“ (Vaižgantas). Valdome savo šalį ne pasiremdami Kristaus Meile, ne dvasiniais amžinaisiais dėsniais ir net ne savo fizinio pasaulio mokslais, o tiesiog – godumu ir baime. Ligos baime, mirties baime. COVID-19 viruso, CO2 dujų ir kitokia dirbtine baime, kurią lydi „okupaciniai” ES pinigai. „Baimė – vergų jausmas. Taurus, kilnus, žmogiškai garbingas jausmas tegali atsirasti laisvėje, kada žmogus pats sau ponas ir įsakytojas“, – rašė Vaižgantas.
Baimė – vergų jausmas.
Tikrai laisvas žmogus gali būti tik tas, kuris nuoširdžiai tiki Dievu, Juo gyvena, ir taip savo doroje širdyje mato patį Visagalį Dievą. Kas tikrai tiki Dievu, tas tiki savimi, ir tam nėra baisios jokios ligos ar mirtis. Jis gerai žino ir supranta, kad viskas yra Dievo valioje, pačios didžiausios galaktikos, ryškiausios žvaigždės, didžiausios planetos ir patys mažiausi jų atomai juda pagal Visatos Kūrėjo dėsnius.
Visas regimas ir neregimas pasaulis, visa jo praeitis, dabartis ir ateitis, yra kuriama pagal Dievo įstatymus. Norėdami susitvarkyti savo sveikatą, šeimą, valstybę ir pasaulį, savo ekonomiką, teisę, politiką ir kultūrą, turime tik vieną teisingą kelią – sekti Dievo mokymą, visų pirma pažinti dvasinio, o ne fizinio, laikino kaip akimirka, pasaulio dėsnius ir jais gyventi.
Valdžia mūsų nemyli, mumis nepasitiki, mus niekina ir žemina, apgaudinėja ir išnaudoja, net trokšta mūsų mirties. Mūsų valdžia tikrai netiki Dievu. Dabar esame savo valdžiai reikalingi tik greitiems ES pinigams, nešvariems milijardams, įsisavinti. Kaip buvome dvarininkų vergais, taip dabar esame vergais savo pačių valdžios. „Valdžia panaikino bet tik vieną vergiją. Neišlaisvino iš ekonomiškos“ (J. Tumas-Vaižgantas). Ekonomišką vergiją mūsų valdininkai dabar tik vis labiau plečia, pateisina ir įteisina.
