XX. a. septintąjame dešiatmetyje JAV akademiniame žodyne egzistavo toks terminas kaip „seksualinis komunizmas” (P. Kengor. “Išardymas”, Vilnius, 2017, p. 116), kurį iliustruoti tinka V. Lenino žodžiai: „ne tik šeima. Visi draudimai, liečiantys seksualumą, turi būti panaikinti, <…> netgi vienalytės meilės draudimą reikia panaikinti”.
Pučiant politinio korektiškumo vėjams, šis terminas iš viešosios erdvės išnyko. Tačiau niekur nedingo jį propaguojantys asmenys. Karo Ukrainoje akivaizdoje sugalvota jį supriešinti kaip gėrį rusiškajam fašizmui.
Į tai atkreipiau dėmesį publikacijoje „Karo akivaizdoje ne laikas seksualinei revoliucijai”. Vakar mano kukli persona susilaukė dėmesio iš šią ideologinę platformą atstovaujančios Rasos Navickaitės „Delfi” publikacijoje „Šeimos gynimas Kremliaus stiliumi, arba kodėl nereikėtų atidėti Partnerystės įstatymo svarstymo”.
Dėkoju autorei už reklamą. Trumpai atsakydamas, pateikiu keletą minčių apie šio straipsnio kontekstą ir jo pasirodymo priežastis, formą bei turinį.
Paprastai tokio pobūdžio, neva kažką demaskuojantys užsakomieji straipsniai, pasirodo prieš kokį nors svarbų balsavimą Seime, siekiant paveikti Seimo narių valią. Šis straipsnis – ne išimtis. Jis tikslingai publikuotas vakar, nes šiandien LR Seime bus tvirtinama Pavasario Seimo sesijos darbų programa.
Kaip žinia, šioje programoje yra įrašytas Partnerystės įstatymo projektas. LR Seimo narė Agnė Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą šį projektą iš programos išbraukti. Nors Seimo valdyba bandė šio klausimo išvengti, perregistruodama sesijos darbų programą, atkakli politikė savo pasiūlymą užregistravo vėl. Ir dėl jo bus privalomai balsuojama.
Laisvės partija ir jiems prijaučiantys labai realiai bijo, kad šis klausimas bus išbrauktas. Bijo to ir seksualinio komunizmo apologetai. Matydami NVO bei pilietiškų žmonių iniciatyvas, raginančias atsisakyti šio projekto, jie ir rašo rašinėlius apie „veikimą Kremliaus stiliumi“, siekdami paveikti Seimo narių valią prieš balsavimą, naudodami Kremliaus kortą. Ne pirmą kartą matoma strategija.
Lietuvoje jau tampa norma bandymas susidoroti su oponentu, kurio požiūris tau nepatinka, naudojant „redukavimo į Hitlerį” manipuliacinę strategiją. Straipsnio autorei puikiai žinoma ideologinė visuomenės poliarizacija Partnerystės klausimu. Ji puikiai žino, kad visuomenės nuomonė jos atstovaujamai ideologinei platformai nėra palanki.
Lietuvoje jau tampa norma bandymas susidoroti su oponentu, kurio požiūris tau nepatinka, naudojant „redukavimo į Hitlerį” manipuliacinę strategiją.
Karas Ukrainoje ir jai pateisinti naudojami argumentai duoda galimybę naudotis Kremliaus korta ir tam naudoti redukavimo į Hitlerį (šiuo atveju į Putiną) taktiką. Jei kas dar nežino, tai bandymas paneigti asmens poziciją, remiantis tuo, kad tos pačios nuomonės laikosi Putinas ar jo aplinka. Pavyzdžiui, kadangi Kremlius pasisako už „tradicines vertybes“, tai bet kas kitas, kas pasisako už tradicines vertybes, yra putinistas.
Tenka pastebėti, kad ta pati Ukraina, su kuria šiandien identifikuojasi Europa, LGBT teisių žemėlapyje yra pažymėta ta pačia spalva, kaip ir šalys, su kuria ji kariauja. Jos Konstitucijoje nuo 1996 m. yra įtvirtintas vienos lyties asmenų „santuokų“ draudimas, joje nėra galima homoseksualių asmenų partnerystė, LGBT propaganda mokyklose.
2021 m. vasario mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė nagrinėti bylą Maimulakhin ir Markiv prieš Ukrainą – dėl to, kad Ukrainoje nėra jokios teisinės formos pripažinti tos pačios lyties asmenų „šeimos“ santykius (panaši byla EŽTT šiuo metu yra nagrinėjama ir prieš Rusiją (Fedotova ir kiti prieš Rusiją).
Laikantis tos pačios mąstymo logikos, mes ir Ukrainą turėtume vadinti proputiniška. Visiems akivaizdu, kad toks argumentas Ukrainos atžvilgiu skamba absurdiškai. Lygiai taip pat jis yra absurdiškas ir Lietuvos atžvilgiu.
Apie tai ir rašiau publikacijoje, kurią kritikuoja autorė, bet šių dalykų ji, aišku, necituoja. Natūralu, jie griauna pasirinktą „tarnavimo Kremliui” naratyvą.
Demagogija, jog LGBT reikalavimų išpildymas paverčia tave Vakarais, o atmetimas – Rytais, yra be galo ydinga tiek šalies viduje, tiek išorėje. Šalies viduje ji stumia žmones galvoti, kad jeigu esi prieš, tai tau pakeliui su Rytais. Taigi, ji yra ne kas kita, kaip dar vienas visuomenę skaldantis veiksnys. Labai gaila, kad prasidėjus karo veiksmams, siekiant visuomenės sutelkimo ir solidarumo su Ukraina, ši retorika bus atidėta į šalį. Deja.
Tai, kad Lietuvoje palaikomas politinis ir gynybinis bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, bet neigiamai žiūrima į Vakarų valstybėse įsitvirtinančias liberaliai kairuoliškas vertybes ir jomis grįstą socialinę kultūrinę politiką, atspindi plačiai paplitusį Lietuvos visuomenės pamatinį „geopolitinį sinkretizmą“.
Konrado Adenauerio fondo ir Latvijos universiteto atliktas sociologinis tyrimas „Ideologinė visuomenės poliarizacija Baltijos šalyse“ rodo, kad visoms trims Baltijos šalims būdingas tam tikras „geopolitinis sinkretizmas“, kai dauguma gyventojų remia bendradarbiavimą su JAV ir Vakarų valstybėmis, tačiau tuo pat metu neigiamai vertina liberaliąsias Vakarų vertybes.
Pavyzdžiui, Lietuvoje 38 proc. respondentų sutinka (sudėti „linkęs sutikti“ ir „visiškai sutinku“ atsakymai) su teiginiu, kad egzistuoja konfliktas tarp tradicinių šalies vertybių ir liberaliųjų Vakarų vertybių, tačiau taip pat didžioji dalis 78 proc. mano, kad glaudžiai bendradarbiauti su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis yra nacionalinis interesas. Panaši situacija yra Latvijoje ir Estijoje. Ten taip pat matomi geopolitinių ir vertybinių orientacijų neatitikimo požymiai.
Tai, kad nemažai daliai Lietuvos elektorato „progresyviosios“ vertybės yra svetimos, nors vyrauja geopolitinė provakarietiška orientacija, puikiai žino ir supranta LR Seimo nariai, kurie šiandien balsuos dėl Partnerystės įstatymo išbraukimo iš Seimo sesijos darbų programos.
Kad jie tai žino, supranta seksualinio komunizmo ideologai. Todėl ir rašo. O rašydami naudoja bet kokias priemones. Suprantama, jie kare. O kare kaip kare. Jo metu į priemones nežiūrima.
