Turkijos parlamentas tesės savo pažadą ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV prezidento Joe Bideno administracija sudarys sąlygas Ankarai parduoti naikintuvus F-16, pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).
„Jei jie (JAV) laikysis savo pažadų, mūsų parlamentas taip pat laikysis savo pažado. Turkijos parlamentas tars galutinį žodį dėl Švedijos narystės NATO“, – sakė jis, tvirtindamas, kad JAV administracija šį klausimą sieja su F-16 pardavimu jo šaliai.
Anot R. T. Erdogano, kurio komentarus turkų žiniasklaida paskelbė antradienį, Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) praėjusią savaitę aptarė Švedijos siekį prisijungti prie NATO.
2022-ųjų gegužę, reaguodamos į tų metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.
Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė anksčiau šiais metais.
Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės, tačiau Ankara ir Budapeštas iki šiol neratifikavo Stokholmo paraiškos. Turkija argumentavo, kad taip elgiasi dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis asmenų, įtariamų ryšiais su kurdų kovotojų organizacijomis.
Turkija taip pat kritikavo Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas – šventoji islamo knyga.
Turkija taip pat kritikavo Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas
Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Turkijos prezidentas pareiškė, kad Ankara atsisakys savo prieštaravimo Švedijos narystei.
Turkijos prezidento teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.
Naujausiuose savo komentaruose R. T. Erdoganas taip pat teigė, kad senatoriui Bobui Menendezui (Bobui Menendesui) atsistatydinus iš Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, išaugo galimybės iš JAV įsigyti naikintuvų F-16.
B. Menendezas, vyriausiasis Naujojo Džersio demokratų senatorius, aktyviai priešinosi tam, kad Turkija gautų šių naikintuvų savo orlaivių parkui atnaujinti. Praėjusią savaitę jis atsistatydino iš įtakingo posto, sulaukęs federalinių kaltinimų, kad už pagalbą Egipto vyriausybei ir Naujojo Džersio verslininkams neteisėtai paėmė grynųjų pinigų ir aukso.
„Viena svarbiausių mūsų problemų, susijusių su F-16, buvo JAV senatoriaus Bobo Menendezo veikla prieš mūsų šalį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams grįždamas iš Azerbaidžano.
„Menendezo pasitraukimas suteikia mums pranašumą, tačiau F-16 klausimas nėra vien nuo Menendezo priklausantis klausimas“, – pridūrė prezidentas.
Ankara siekė įsigyti 40 naujų F-16. Šiam prašymui pritarė Baltieji rūmai, tačiau jis sulaukė pasipriešinimo Kongrese, kur B. Menendezas reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir dėl pašlijusių šios valstybės santykių su kaimynine Graikija.
