Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.
„Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi. Tai jeigu jie pozicijos nepakeis tai, deja, bus pagal jų grafiką, ne pagal mus, dėl to, kad mes negalim vieni išeiti (iš BRELL sistemos – BNS)“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Masiulis.
„Litgrid“ vadovo teigimu, estų siūlymas nuo Rusijos tinklo atsijungti 2025-ų metų pradžioje nėra ypatingas – tokia data yra numatyta ir dabar.
„2025-ų pradžia ir taip yra ta data, kada ta sinchronizacija turi įvykti, nes sekant BRELL sutartį tai ir yra tas laikas, kai turi įvykti sinchronizacija, tai nelabai kažką naujo jie ir pasiūlo. Jie tiesiog pasiūlo datą, kuri realistiškai ir turėjo būti. Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai ir nebuvo svarstę, kaip jie čia atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėję, nei paruošę aiškų planą, tai kaip įvyks tas atsijungimas“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Mus dėl to tas ir trikdo, kad tokio veržimosi iš Rusijos glėbio nėra. Dėl to gal ir čia užaštrėjo tas konfliktas“, – pridūrė jis.
Anot R. Masiulio, Estija dažnai pabrėžia, kad pasitraukus iš bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos jos vartotojams pabrangtų elektra.
„Finansinis aspektas yra svarbus ir estai tą vis pažymi, kad „o kas mums kompensuos tą ankstesnį atsijungimą nuo Rusijos“, nes būti Rusijos sistemoje jiems yra šiek tiek pigiau. Paskaičiavę esame ir teigiamus, ir neigiamus aspektus sinchronizacijos, tai maždaug kiekvienam estui 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh) elektra pabrangtų. Čia net ne centais, o cento dalimi“, – sakė R. Masiulis.
Finansinis aspektas yra svarbus ir estai tą vis pažymi, kad „o kas mums kompensuos tą ankstesnį atsijungimą nuo Rusijos
„Litgrid“ vadovas pridūrė, kad Latvija šiuo klausimu palaiko Estiją.
„Latviai labai palaiko estus, jie sako, kad „mes pergyvenam dėl savo kolegų estų“, bet toks dėsningumas – aš „Litgridui“ vadovauju jau treti metai – ir jis visada buvo“, – teigė R. Masiulis.
Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.
2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija.
Estijos dienraščiui „Postimees“ R. Masiulis anksčiau pareiškė, kad Estijos perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Elering“ vadovai nenori greitai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos sistemos ir daro viską, jog tai atidėtų.
