Prof. dr. Birutė Obelenienė. Rengimas šeimai mokykloje – misija neįmanoma?

Pranešimas skaitytas 2025 m. rugsėjo 4 d. Šiluvoje rengtoje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“.

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. (LR Konstitucija, 38 str.)

Ši mūsų Konstitucijoje įrašyta nuostata girdėta tiek daug kartų, jog net nustota ją tikėti. Tačiau, jeigu mes iš tiesų gyventume vadovaudamiesi svarbiausiu valstybės dokumentu, tikrai imtumėmės priemonių jaunąją  mokyti kartą kloti šį „valstybės pagrindą“, nes priešingu atveju rizikuojame, jog valstybės pamatai bus labai nestabilūs .

Lietuvoje jaunimo rengimas šeimai yra savotiškas, kartais netgi nuožmios, kovos laukas, kuriame kaskart kaktomuša susiduria skirtingų pasaulėžiūrų, ideologijų ir interesų grupės. Netgi trumpai apžvelgus rengimo šeimai programų kūrimo ir diegimo į mokyklų ugdymo turinį patirtį ketvirčio amžiaus ribose, galima nustatyti tam tikrą dėsningumą, kuris akivaizdžiai parodo, kaip toli nutolome nuo konstitucinio šeimos, kaip valstybės pagrindų, vertinimo. Nuo 2000 iki 2023 m. Lietuvoje buvo rengiamos ir įgyvendinamos 3 rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos. Taip jau atsitiko, kad dalyvavau visose trijose darbo grupėse.

Trumpa rengimo šeimai programų rengimo ir įgyvendinimo istorija

ŠMM 2000 metais buvo patvirtintos „Universaliosios sveikatos ugdymo ir rengimo šeimai bei lytiškumo ugdymo” programos. Tačiau  programos nebuvo veiksmingos, nes didelė dalis mokyklų jos nepasiekė. Su keliais programos darbo grupės nariais teko apsilankyti miestų ir rajonų mokyklose, taip pat specialiai tam surengtame mokyklų administracijų pasitarime. Dauguma mokykla vadovų bei mokytojų patvirtino, jog nieko nėra girdėję apie šias programas. Nors, kaip teigė atsakingi ŠMM atstovai, programos buvo išleistos atskiru leidiniu 5000 egzempliorių tiražu ir išsiuntinėtos į mokyklas. Vėliau programos buvo patalpintos ŠMM internetinėje svetainėje. Tačiau mokytojams „trūko specialiųjų kompetencijų bei motyvacijos integruoti lytiškumo klausimus į dėstomą dalyką“[1]. Jokia metodinė literatūra nebuvo išleista, nei mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai ŠMM iniciatyva nebuvo rengiami.

2004 metais buvo sudaryta nauja darbo grupė rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programai parengti. Darbo grupėje dalyvavo, galima sakyti, visiškai priešingų pasaulėžiūrų: Vyskupų konferencijos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Lygių galimybių plėtros centro ir kt. atstovai. „Karšti“ sandūros taškai, dėl kurių buvo sunkiausia grupėje susitarti: santuoka, pagarba žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo ir kontracepcija. Darbo grupei sunkiai, tačiau pavyko suderinti  pagrindines vertybines ir didaktines nuostatas. 2007 metais vasario 7 d. „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bendroji programa“ – patvirtinta. Programa buvo integruojama, tačiau netapo integralia ugdymo sistemos dalimi. Pinigų tam taip pat nebuvo skirta. Vienintelė metodinė priemonė – „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas“ buvo išleista už prekybos žmonėmis prevencijos programos lėšas. Ši metodinė priemonė netgi buvo svarstoma Seimo švietimo ir mokslo komitete. Tai turbūt vienintelis tokio pobūdžio atvejis LR Seimo istorijoje. Ši metodinė priemonė susilaukė labai daug dėmesio ir įvairiausių recenzijų, į kurias metodinės priemonės autoriai privalėjo atsakyti. Metodinės priemonės autoriai, įtarę, kad norima pakeisti priemonės turinį, netgi kreipėsi į Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisiją su prašymu išsiaiškinti ar autorių “nuogąstavimai yra pagrįsti”[2] .

Trečioji programa – „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“ (SLURŠ) patvirtinta 2016 metais. Švietimo ir mokslo ministerija išsikėlė itin sunkią, galbūt net neįmanomą misiją – sukurti programą, kuri iš esmės yra pagrįsta skirtingomis antropologinėmis nuostatomis, t.y. skirtinga pažiūra į žmogų, žmogaus lytiškumą, asmens orumą. Programai parengti buvo sudaryta gana didelė 25 narių grupė iš labai skirtingų  organizacijų: tėvų, gydytojų už gyvybę, Nacionalinės sveikatos organizacijos, Vyskupų konferencijos, Tolerantiško jaunimo ir kt.

Programos darbo grupėje pasaulėžiūrinė takoskyra labai jautėsi. Tvyrojo didžiulė įtampa ir nepasitikėjimas. Skirtingas, itin jautrias programos vietas buvo mėginama apeiti, įvyniojant jas į aptakias frazes. Pagrindinės konceptualios programos nuostatos, dėl kurių kilo daugiausiai diskusijų, buvo: pagarba gyvybei nuo prasidėjimo, lytiškumas kaip visą asmenį apimanti tikrovė, šeima pagrįsta vyro ir moters santuoka, ir paauglių lytiniai santykiai, lytinė įvairovė.

Dėl pirmosios nuostatos vyko labai ilga ir karšta diskusija. Belieka stebėtis, kad tokioms sąlygoms programa iš viso atsirado. Suprantama, kad ne visi liko patenkinti rezultatu, todėl jau tada buvo galima numanyti, kad programą ilga negyvuos. Tačiau skirtingai nei įgyvendinat Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, SLURŠ programos įgyvendinimui buvo skiriamas gerokai didesnis dėmesys.

Buvo išleistos metodinės rekomendacijos, buvo rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarai tam tikri seminarai – bent kažkoks judesys buvo daromas, kad programa gyvuotų. SLURŠ rengimo laikotarpiu, visuomenėje vyravo stiprus susipriešinimas. Į Seimą, ŠMM plaukė raštai: iš vienos ir iš kitos pusės. 55 nevyriausybinės organizacijos pasirašo, kad reikia tokios programos, kurioje būtų skatinami lytiškumo kaip vyriškumo ir moteriškumo ugdymas, paaugliai lytinius santykius skatinami  sieti su santuoka ir šeimos sukūrimu. Iš kitos pusės 33 organizacijos, kreipėsi į ŠMM dėl rengiamos SLURŠ programos, kuri, pasirašiusiųjų nuomone, neatitinka šių dienų realijų ir nėra moksliškai pagrįsta.

Posūkis heteronormatyvumo dekonstravimo link

Rengimo šeimai era Lietuvos mokyklose pasibaigė 2023 metais rugsėjo 1 d. Mokyklose pradėta įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (GĮP). Daugumai kilo klausimas – kodėl reikėjo sunaikinti SLURŠ. Reikia pasakyti, kad valdantieji nutarė pereiti nuo pedagoginės sistemos paremtų žinių, gebėjimų, vertybių įgijimo, prie kompetencijų ugdymo. Programų ugdymo turiniai atitinkamai pagal kompetencijas ir turėjo būti išdėstomi. Tačiau dauguma atvejų buvo pakeisti.  Labiausiai nukentėjo arba, tiksliau sakant, visiškai buvo sunaikinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa[3]. Tokiu būdu iš pradinio ir pagrindinio ugdymo sistemos iš esmės buvo išeliminuota rengimo šeimai dimensija, nors tai numato Šeimos stiprinimo įstatymas bei visa eilė Valstybės strateginių dokumentų.

GĮP parengimui Nacionalinė švietimo agentūra nesudarė darbo grupės, kaip prieš tai buvusių rengimo šeimai programų kūrimo atvejais, bet paskelbė konkursą. Taip pat padarė prielaidą, kad programos autoriai į pagalbą gali kviestis nevyriausybinės organizacijos atstovus. Į pakviestųjų sąrašą nebuvo įtraukti šeimų ir tėvų interesus ginančios organizacijos. Tačiau išimtinai didelio dėmesio sulaukė Įvairovės ir edukacijos namai, kurių rekomenduojamos metodinės priemonės įtrauktos į GĮP metodinių priemonių sąrašą[4].

Prieš startuojant GĮP ir pagrįstai įtariant, jog SLURŠ programos, dėl kurios vertybinių nuostatų darbo grupėje nors ir sunkiai bet pavyko sutarti, gali nebelikti, į Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą ėmė plaukti šeimų ir tėvų organizacijų pasirašyti raštai, organizuojami šeimų piketai, renkami parašai po peticijomis. LR Seime spaudos konferencijoje buvo pristatyta, jog 100 000 piliečių pasirašė peticiją prieš Gyvenimo įgūdžių programą. Taip pat vyko ir Seimo laikinosios Parlamentinės grupės už Šeimą diskusija, kurioje dalyvavo tėvų organizacijų atstovai, mokslininkai, GĮP rengėjai ir parlamentarai. LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje priimtas sprendimas ŠMSM įpareigoti „pagrindu laikyti anksčiau parengtą ir su visais socialiniais partneriais suderintą sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą”[5]

Panašią rekomendaciją taip pat pateikė ir Nacionalinė šeimos Taryba. Visais lygiais vyko ne tik plati diskusija, bet ir atliekami ir publikuojami reprezentatyvūs moksliniai tyrimai, kurie patvirtino, jog du trečdaliai tėvų pritaria tam, jog mokykloje nepilnamečiai būtų skatinami atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui juos siejant su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu. Nuostatai, jog homoseksualūs santykiai tapatūs vyro ir moters santykiams nepritaria net 68,3 proc. apklaustųjų[6].

Reikia pastebėti, jog visuomenės susirūpinimo išraiška prasidėjus diskusijoms dėl GĮP buvo nepalyginamai audringesnė nei buvusi prieš kelis metus rengiant SLURŠ. Tačiau tiek  2007 m., tiek 2016 metais buvusiems ŠMM ministrams užteko „stuburo“ ir Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bei SLURŠ programos buvo patvirtintos. Taigi, kas atsitiko, kad tiek į mokslinius tyrimus, tiek į visuomenės, ypač tėvų, politikų nuomonę nebuvo atsižvelgta ir GĮP pradėta įgyvendinti?  Galima paminėti penkias svarbiausias prielaidas:

1. pasaulinis kontekstas,
2. politinės valios nebuvimas,
3. finansavimas[7],
4. sąmoningas visuomenės klaidinimas,
5. tėvų marginalizavimas.

Pasaulinis kontekstas. 2015 metais Jungtinių Tautų 70-ojoje sesijoje buvo priimta Generalinės asamblėjos rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Joje numatyta 17 uždavinių, iš kurių trys – 3, 4 ir 5 kalba apie privalomo lytinio švietimo įgyvendinimą mokyklose iki 2030 metų. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (angl. k. trumpinys – UNESCO) 2018 metais parengė tam skirtas „Tarptautinės lytiškumo ugdymo techninės gaires” (Gairės). Šios Gairės taip pat yra rekomenduojamos GĮP mokytojams.

Rengimo šeimai dimensija išeliminuojama ne tik iš Lietuvos mokyklų. Kaimyninėje Lenkijoje nuo 2025 metų rugsėjo 1 d. mokyklose pradėta įgyvendinti privaloma „Sveikatos ugdymo programa“, pakeitusi iki tol sėkmingai gyvavusią privalomąją Rengimo šeimos gyvenimui programą. Tokiam Lenkijos vyriausybės sprendimui pasipriešino tėvai. Šalyje nuvilnijo tūkstantiniai tėvų protestai[8].

Lenkijos vyskupų konferencija laišku kreipėsi į katalikus tėvus: „Mūsų nuomone, šio dalyko programa kelia grėsmę katalikiškam požiūriui į šeimą, santuoką ir vaikų bei jaunimo brandą. Santuokos ir šeimos, suprantamos kaip tėvo, motinos ir vaikų bendruomenė, klausimai programoje nagrinėjami tik paviršutiniškai. Tuo tarpu Lenkijos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pabrėžiama, kad santuoka, šeima, motinystė ir tėvystė yra ypatingai saugomi valstybės<…>Todėl kreipiamės į jus, brangūs tėvai, išpažįstantys katalikų tikėjimą, atidžiai apsvarstyti siūlomas sveikatos ugdymo pamokas ir neleisti savo vaikams jose dalyvauti”[9].

Sąmoningas visuomenės klaidinimas. Prieš pateikiant svarbiausius argumentus, jog visuomenė buvo sąmoningai klaidinama, lytinio švietimo sąvoką tapatinant su lytiškumo ugdymu, būtina atskleisti jų skirtumus. Pasaulinė lytinio švietimo lyderė – Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (kurios atstovai yra Lietuvoje ir taip pat ir LR Seime) suformulavo 7 raktines sritis[10], kurios privalo būti integruotos į lytinio švietimo procesą.

1. gender (neverčiama į lietuvių kalbą),
2. lytinė ir reprodukcinė sveikata ir ŽIV,
3. seksualinės teisės,
4. malonumas,
5. susitarimas, sutikimas lytiniams santykiams (kaip smurto prevencija),
6. įvairovė (lytinė),
7. santykiai.

Tai galima sakyti, lytinio švietimo vizitinė kortelė. Šie 7 raktiniai žodžiai leidžia atpažinti lytinį švietimą nesvarbu kaip jis būtų vadinamas: visuminiu lytiškumo ugdymu, gyvenimo įgūdžių ugdymu ar kaip kitaip. GĮP apima visas šias sritis. Jas galima rasti akivaizdžiai skaitant GĮP tekstą arba netiesiogiai, atliekant kontekstinę analizę.

GĮ programos rengėjai tėvams ir visai visuomenei žadėjo, jog į šią programą bus integruotas tiek rengimas šeimai, tiek lytiškumo ugdymas. ŠMSM „Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse“ (2019) programų struktūros skyriuje (16-18 puslapiuose), išvardytos programos tarp kurių ir „Socialinis, emocinis, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymas ir žmogaus sauga”[11] Tai kad lytiškumo ugdymas bus integruotas į naujai kuriamą Gyvenimo įgūdžių  programą žiniasklaidoje patvirtino ŠMSM ministras[12].

ŠMSM kviesdama tėvus į viešą konsultaciją savo Facebook paskyroje „Atsakymai į kylančius klausimus apie Gyvenimo įgūdžių programą” 2023 rugsėjo 13 d. taip pat patikino, jog Gyvenimo įgūdžių pamokų pagrindas – socialinis ir emocinis ugdymas <…>  lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas”. Tačiau atlikus išsamią Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos analizę, paaiškėjo, jog programoje integruotas ne lytiškumo ugdymas, bet lytinis švietimas[13].

Todėl norom nenorom peršasi mintis, jog „lytiškumo ugdymo“ termino vartojimu buvo norima nuraminti ir suklaidinti visuomenę. Netgi atsakydami tėvų organizacijoms, ministerija siunčia raštą, kuriame rašoma, kad nėra naikinama ar perrašoma Sveikatos lytiškumo ugdymo programa (SLURŠ), ji yra integruojama ir plečiama. Taip pat viena iš programos rengėjų Natalija Istomina diskusijose su tėvais, nurodo, kad programos rengimo pagrindas ir yra integruojamoji SLURŠ programa.

Taigi, GĮP rengėjai ir juos ginantys politikai nuolat pabrėždavo, jog šeima yra svarbi ir rengimas šeimai įtrauktas į GĮP. Pavyzdžiui, G. Jakštas, tuometinis švietimo ministras, aiškino, kad „Šeima yra labai svarbi ir tai atsispindi programoje – per ugdymą nėra programuojamos jokios seksualinės orientacijos.”[14]

Tačiau šeimos sąvokos kontekstinė analizė, parodė, kad nors žodis „šeima“ GĮP yra sutinkamas 60 kartų, tačiau tai nieko bendro su rengimu šeimai neturi. Niekas negali paneigti, jog, viena iš svarbiausių šeimos funkcijų yra vaikų gimdymas ir ugdymas, tačiau apie tai programoje neminima. Joje nėra žodžių apibūdinančių tėvus, t.y. nėra žodžių tėtis, mama.  Šeima programoje apibrėžiama tik kaip mokinio artima aplinka ir tolygi visoms kitoms mokinio aplinkoms (žr. 1 pav.).

Tėvų marginalizavimas

Diskusijoms dėl Gyvenimo įgūdžių programos įsisiūbuojant, švietimo sistemos atsakingų asmenų, bei programos rengėjų viešuose pasisakymuose ne vieną kartą nuskambėjo mintys, jog tėvai nepajėgūs ugdyti vaikų sveikatos, nesuvokia kas yra lytiškumas. „Lytiškumo ugdymo tema vis dar labai stigmatizuojama. Ši tema dažnai suvulgarinama“.[15] „Mūsų vaikai labai dažnai seksualinį, fizinį, emocinį smurtą ar nepriežiūrą patiria ne kur kitur, o savo artimoje aplinkoje.“  

„Taip mokykla tampa ta saugia aplinka, kurioje jie gali būti pamatyti, išgirsti ir apsaugoti. Mokykloje jie gali ir įgyti žinių, kad žinotų, kur kreiptis jei yra skriaudžiami, koks elgesys su jais yra tinkamas“[16]. Skaitant tokius pasisakymus, galima pamanyti jog jais siekiama visuomenę įtikinti, jog tėvai neturi reikiamų įgūdžių pasirūpinti savo vaikais, o tie kurie protestuoja prieš GĮP, gali būti, kad patys savo vaikus ir skriaudžia.

Uždelsto veikimo destrukciniai elementai Gyvenimo įgūdžių programoje

Lytiškumo samprata. Reikia pripažinti, jog lytiškumas yra pasaulėžiūrinė kategorija. Pirmą kartą Lietuvoje privalomu mokomuoju dalyku į ugdymo turinį įvesta kita, nei prigimtinė, lytiškumo samprata. Šiuo metu, galima teigti, jog ugdymo turinys yra dviejų skirtingų  – prigimtinio lytiškumo ir socialiai sukonstruoto lytiškumo sampratų sandūroje. Nuo priimtos lytiškumo sampratos priklauso ugdymo tikslas, turinys, bei rezultatai.

Šias skirtingas sampratas labai lengva atskirti, vadovaujantis jas atskleidžiančiais požymiais. Prigimtinis lytiškumas suprantamas kaip bendra žmogaus savybė, kaip žmogaus buvimas vyrišku arba moterišku būdu. Jis yra nekintantis, tai – duotybė. Prigimtinis lytiškumas grįstas binarine lyčių sistema.

Tuo tarpu socialiai sukonstruota lytiškumo samprata yra grįsta lyčių įvairovę ir žmonės skirstomi ne į vyrus ir moteris, bet – pagal lytinę orientaciją. Socialiai sukonstruotas lytiškumas – pasirenkamas būk, kuo nori būti. Lytinė tapatybė yra ta, kuri nesutampa su gimimo metu gauta lytimi, yra pasirenkama. Socialiai sukonstruota lytiškumo samprata grįsta nebinarine lyčių sistema. (žr. 1 lentelę)

1 lentelė. Prigimtinio ir socialiai sukonstruoto lytiškumo sampratų skirtumai

Siekiant išvengti painiavos, būtina skirtingo lytiškumo ugdymą vadinti skirtingai, atitinkamai pagal jų turinį. Kadangi socialiai sukonstruoto lytiškumo ugdymo sampratos turinys apima daugiausiai lytinio potraukio, lytinės orientacijos, malonumo, lytinių santykių temas, t,y, daugiausiai skiriama dėmesio seksualumui, reikėtų jį vadinti ne lytiškumo ugdymu bet lytiniu /seksualiniu švietimu.

Lyčiai neutrali kalba. GĮP nėra žodžių nurodančių asmens lytį. Programa parašyta lyčiai neutralia kalba. Kaip teigiama UNESCO rekomendacijose „Svarbu pakeisti heteronormatyvią terminologiją ir įvaizdžius, kad visi besimokantieji galėtų jaustis matomi ir atstovaujami diskusijose. Turimi duomenys rodo, kad į mokymo programą, kurioje įtraukiama seksualinė įvairovė ir LGBTQ+ klausimai, gerina mokyklos klimatą ir saugumą“.[17]

Kalba yra ne tik komunikavimo priemonė. Kalba tampa pagrindiniu naujos socialinės realybės konstravimo įrankiu. Kalba gali daryti įtaką mūsų pažinimo procesams, nes padeda mums struktūruoti ir organizuoti mintis. Keičiant kalbą, keičiamas žmogaus mąstymas. Lyčiai neutralios kalbos vartojimas ugdymo turinyje sudaro prielaidas dviem labai rimtoms problemoms atsirasti.

Pirma, nutylint skirtingų lyčių asmenų skirtumus, gali būti padaroma nepataisoma žala pirmiausia moters sveikatos raštingumui ir jos laisvam pasirinkimui.

Antra, žala gimtajai kalbai. Kalba yra pagrindinis žmogaus tapatybės bruožas. Kiekviena kalba, kaip neatsiejama kultūros dalis, yra nematerialus tos kultūros paveldas, atspindintis ja kalbančiųjų tapatybę. Lietuvių kalbos gramatikoje yra aiškiai išreikštos moteriškoji ir vyriškoji giminės. Gimtoji kalba, kurios mokomės nuo ankstyvos vaikystės, daro įtaką tam, kaip konstruojame savo pasaulio viziją. Taigi galima numanyti, jog skirtingos kalbos pateikia skirtingas to paties pasaulio vizijas. Todėl prarasdami savo kalbą, mes rizikuojame prarasti savo tapatybę.

Malonumas. Nors pačioje gyvenimo įgūdžių programoje nerasite šio žodžio, tačiau malonumas pateikiamas reprodukcinės ir lytinės sveikatos, sutinkamose GĮP, PSO apibrėžimuose[18]. Reikia pasakyti, jog reprodukcinės sveikatos samprata nėra nei apie sveikatą nei apie dauginimąsi. Tai daugiau apie tai,  kaip patirti malonumą be pasekmių ir be įsipareigojimų. Malonumas minimas ir Tarptautinės lytiškumo ugdymo techninės gairėse, kurios kaip jau buvo minėta rekomenduojamos kaip metodinė priemonė mokytojams dėstantiems GĮP.

Kaip teigia Jenfer Oriel, „Nors seksualinių teisių literatūroje seksualinis malonumas pristatomas kaip lyčiai neutrali teisė, tačiau feministinių tyrimų ir teorijų taikymas atskleidžia, kad tai yra giliai politinė teisė, kuri prieštarauja įvairioms moterų žmogaus teisėms… „Seksualinio malonumo naudojimas moterų priespaudai yra akivaizdus tyrimuose.“[19]

Savaime suprantama, jog lytinis malonumas nėra blogis. Blogai, kada jis atsiejamas nuo visumos ir kaip savitikslis išskiriamas ugdymo procese. Kai malonumas akcentuojamas, kaip svarbiausias santykių tikslas, tai ne tik užgniaužia abipusį meilės dovanojimosi džiaugsmą ir įkalina priklausomybės gniaužtuose, bet ir yra pagrindinis trukdis asmens laisvei išsiskleisti.

Sutikimas. Abipusis sutikimas lytiniams santykiams lytiniame švietime pristatomas kaip būtina sąlyga smurto prevencijai. Minėtose Gairėse pabrėžiama, jog sutikimo svarba yra labai svarbi „sveikam, malonių ir abipusiu sutarimu pagrįstam seksualiniam elgesiui su partneriu“.[20] Į Lietuvos Nacionalinių programų bendrojo ugdymo Gyvenimo įgūdžių programos turinio atrankos kriterijus[21], kuriuos Nacionalinė švietimo agentūra suformulavo kviesdama akredituotas kvalifikacijos tobulinimo įstaigas tapti partnerėmis ir įgyvendinti nacionalines mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, įtrauktas „susitarimas“ tarp partnerių, kaip „abipusiškumo principas lytinių santykių metu“. Tačiau, kalbant apie abipusiškumo ir susitarimo sąlygą, būtina pabrėžti kelis labai svarbius dalykus.

Pirma, seksualinio sutikimo amžius. „Vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos terminologijos gairėse‘, kurias išleido ESPAT international organizacija (angl. End Child Prostitution in Asian Tourism), pabrėžiama, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas seksualinio sutikimo amžiui. „Europos Sąjungos (ES) direktyvose 2011/93 dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija 2 straipsnyje vartojama sąvoka „sutikimo lytiškai santykiauti amžius“, kurioje pabrėžta, kad ji reiškia „amžių, kurio nesulaukus pagal nacionalinę teisę draudžiama užsiimti lytiniais santykiais su vaiku “[22]. Pagal LR Baudžiamojo kodekso 151 (1) str. pilnamečio asmens lytiniai santykiai ir aistros tenkinimas, net jei nebuvo prievartos su paaugle/iu iki 16 metų yra nusikaltimas ir už tai baudžiama[23].

Kitaip sakant, Lietuvoje paaugliai iki 16 metų, neturi teisės duoti sutikimo lytiniams santykiams, o jei jų partneris/ė yra pilnametis, jo veiksmai yra nusikalstami. Deja, apie amžių nuo kada paauglys/ė turi teisę duoti sutikimą, GĮP neužsimenama.

Antra, mokslininkai tiriantys smurto prieš moteris apraiškas labai abejoja ar sutikimas lytiniams santykiams yra pakankama seksualinio smurto prevencijos priemonė.[24] Tačiau GĮP kūrimui ir Nacionalines mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programoje talkinantys Įvairovės ir edukacijos namų atstovai vadovaujasi ribologijos.lt pateikta sutikimo samprata, jog „sutikimas turėtų būti kiekvienų  santykių siela“[25]. Ten pat pateikta pastaba jog ‚sutikimo negali duoti mažamečiai. Pagal LR BK mažamečiai – vaikai iki 14 metų. O sutikimą gali duoti tik nuo 16 metų. Tikrai stebina toks ŠMSM nusikalstamas neatsakingumas renkantis partnerius.

Laisvam asmens pasirinkimui būtinos informacijos ribojimas. GĮP apie meilę ir kontracepciją pradedama kalbėti 7 klasėje t.y. 14 metų vaikams. Tačiau, nepateikiama informacija apie vyro ir moters vaisingumo sistemos skirtumus (joje moterų ir vyrų skirtumai apsiriboja tik lytinių organų anatominiais skirtumais), neužsimenama apie skirtingų lytinių hormonų poveikį asmens poreikiams, emocijoms, elgesiui, taip pat hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmą, hormoninės kontracepcijos poveikį paauglio/ės raidai ir fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai.

Prof. Rene Ecochard, knygoje „Vyrai ir moterys. Ką sako neuromokslai?“[26], teigia: „Svarbus biologinis faktas yra tai, kad nors lytinė branda ateina lytinio brendimo pabaigoje, tačiau smegenų branda, reikalinga laisvam ir sąmoningam pasirinkimui, taigi ir meilei, baigiasi tik keleri metai po dvidešimtojo gimtadienio“. Lytiniai hormonai moduliuoja visą žmogaus gyvenimą. Būtent nuo jų priklauso emocijų kaita, poreikiai, elgesys, netgi tarpusavio santykiai.

Rene Ecochard teigia, jog  „Laboratoriniai gyvūnų tyrimai parodė, kad patelės, negavusios estrogeno tyrimo brendimo metu, subrendusios mažiau rūpinasi savo jaunikliais.<…> Žmonėms hormonų sekrecijos vėlavimas arba nebuvimas, pavyzdžiui hormonų kontracepcijos poveikyje, lytinio brendimo metu gali sukelti seksualinių problemų suaugus. Jei brendimo metu smegenyse šie pokyčiai neįvyksta, hormonų pakaitalai brandžiame amžiuje negalės ištaisyti trūkumo. Tai reiškia, kad reikia gerbti lytinio brendimo metu vykstantį hormonų išskyrimo procesą.“ (p. 162-163).

Kai ugdymo programoje nepateikiama informacija apie moters ir vyro skirtingumą, ypač apie lytinio potraukio dinamikos skirtumus, tokio principo kaip susitarimas, abipusiškumas, sutikimo lytiniams santykiams davimas prieštarauja moters laisvam pasirinkimui. Nutylėjimas apie vaisingumo sistemos veiklą, hormoninės kontracepcijos mechanizmą GĮP daro labai nedraugišką būtent moters sveikatos ugdymui. Paradoksalu, jog programa turėtų vadovautis lyčių lygybe, kaip teigiama, tačiau kaip tik šiam principui ji ir prieštarauja.

Lytinis švietimas yra integruojamas į socialinį emocinį ugdymą. Tai – pasaulinė tendencija. Kodėl toks posūkis lytinio švietimo raidoje? Atsakymą pateikia Vienos universiteto mokslininkai „Lytinis švietimas neatitiko homoseksualių asmenų lūkesčių, todėl, kad jame daugiausia dėmesio skiriama „techniniams reprodukciniams procesams, lytinio gyvenimo riziką ir paauglių nėštumo mažinimui, todėl pasekmės gali būti problemiškos. Pirma, šių aspektų pateikimas kaip prioritetinių įtvirtina vertybes, kad heteroseksualumas ir heteroseksualus elgesys yra normalus, nors ir rizikingas bei sudėtingas, o homoseksualumas ar kitoks seksualumas lytiniam švietimui nėra svarbus arba geriausiu atveju yra „toleruotinas“. Emocinio raštingumo taikymas lytinio švietimo srityje yra labai aktualus ir būtinas, nes tai yra raktas į sklandų žinių pateikimą ir lytiškumo sampratos pakeitimą“[27].

Pabaigai

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa yra lytinis/seksualinis švietimas integruotas į socialinį emocinį ugdymą. Mes esame emocinės būtybės ir tam tikra prasme, kad ugdoma emocijų raiška, nėra blogai. Tačiau yra visada rizika, kad ieškant atsakymo „kas yra tiesa“, bus vadovaujamasi ne protu, bet emocijomis.

GĮP labai nepalanki moters sveikatai, jos sveikatos raštingumo ugdymui ir nesudaro prielaidos moters laisvam pasirinkimui. Šiuo požiūriu, GĮP prieštarauja lyčių lygybės principams.

Mokykla iškrito iš Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo proceso.  Ji jau nebėra jo dalimi. Ir visas rūpestis dėl rengimo šeimai, kaip ruošimui jaunąją kartą kloti tvirtus valstybės pagrindus, šiuo metu tenka pačioms šeimoms ir Bažnyčiai.

————

[1] Stasė Ustilaitė, Aušra Kalinkevičienė, Vida Juškelienė (2009).  Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimo situacija lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Pedagogika, N. 96, 109

[2] https://www.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=5823&p_d=75781&p_k=1.html)

[3] LTF . Tėvus vienijančių ir juos atstovaujančių bei mokytojų organizacijų rezoliucija ir kreipimasis
2021-06-17. https://tevuforumas.lt/2021/06/tevus-vienijanciu-ir-juos-atstovaujanciu-bei-mokytoju-organizaciju-rezoliucija-ir-kreipimasisLTF

[4] Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos. 5–10 (II gimnazijos) klasė, https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/176

[5] LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio protokolas 2021-03-17 Nr. 106-P-9, Vilnius, https://www.lrs.lt/sip/getfile?guid=6400d519-6752-454a-a92c-9664410d1f60

[6] Adviloniene Živilė. 2024. Lytinio švietimo nuostatų Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje vertinimas: visuomenės pozicija. Soter nr. 89 (117): 43-68

[7] LRT žiniomis, 79,2 milijonai eurų yra skirtos šitos programos įgyvendinimui. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1802891/nuo-kito-rugsejo-mokyklose-atsiras-gyvenimo-igudziu-pamokos

[8] The Polish government wants to introduce compulsory left-liberal sex education. https://ordoiuris.pl/en/press-newsdesk/the-polish-government-wants-to-introduce-compulsory-left-liberal-sex-education/

[9] Apel Komisji Wychowania Katolickiego KEP w związku z wprowadzeniem do szkół przedmiotu edukacja zdrowotna. 29 08 2025. https://episkopat.pl/doc/234078.Apel-Komisji-Wychowania-Katolickiego-KEP-w-zwiazku-z

[10] International Planned Parenthood Federation. 2010. IPPF Framework for Comprehensive Sexuality Education (CSE), London: PPF Adolescents Team, https://www.ippf.org/sites/default/files/ippf_framework_for_comprehensive_sexuality_education.pdf.

[11] Būtina pastebėti, jog oficialiuose ŠMSM portaluose pateiktose gairėse nebeliko šio paryškinto sakinio

[12] Andriukaityte Milena. 2023. Jakštas: apie gyvenimo įgūdžių programą sklando daug mitų, kurie yra netiesa. Prieiga internete https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2080045/jakstas-apie-gyvenimo-igudziu-programa-sklando-daug-mitu-kurie-yra-netiesa

[13] Birutė Obelenienė, Andrius Narbekovas. 2022. Lytiškumo sampratos Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje vertinimas Katalikų Bažnyčios mokymo aspektu. SOTER 2023.87 (115). https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/81fda446-164a-484e-9574-df32ef747d0b/content

[14] G. Jakštas ramina gyvenimo įgūdžių programos kritikus: jokios seksualinės orientacijos propaguojamos nebus. https://www.alfa.lt/aktualijos/svietimas/g-jakstas-ramina-gyvenimo-igudziu-programos-kritikus-jokios-seksualines-orientacijos-propaguojamos-nebus/302303/

[15] Šaršalą sukėlusi gyvenimo įgūdžių pamoka startuoja: ko mokys vaikus? https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sarsala-sukelusi-gyvenimo-igudziu-pamoka-startuoja-ko-bus-mokys-vaikus-1138968

[16] Gyvenimo įgūdžių programą užplūdusi kritikos lavina jau nuslūgo: ministerijos atstovė tikina – nerimo nebelikohttps://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2024/03/18/news/gyvenimo-igudziu-programa-uzpludusi-kritikos-lavina-jau-nuslugo-ministerijos-atstove-tikina-nerimo-nebeliko-30990648

[17] UNESCO. 2023. Safe, seen and included – Report on school-based sexuality education.27 p. Prieiga internete https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000387610

[18] Pagal PSO apibrėžimą, lytinė sveikata (angl. sexual health) „reikalauja pozityvaus ir pagarbaus požiūrio į lytiškumą ir seksualinius santykius, taip pat galimybės turėti malonią ir saugią seksualinę patirtį be prievartos (pabraukta autor.), diskriminacijos ir smurto. “„Defining sexual health“, WHO, žiūrėta 2023 m. lapkričio 25 d., https://www.who.int/teams/sexual-and-reproductive-health-and-research/key-areas-of-work/sexual-health/defining-sexual-health.

[19] Oriel Jennifer. 2005. Sexual pleasure as a human right: Harmful or helpful to women in the context of HIV/AIDS? Women’s Studies International Forum 28 (5): 396, 392–404. doi:10.1016/j.wsif.2005.05.002.

[20] UNESCO. 2018. International technical guidance on sexuality education. Prieiga internete https://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/ITGSE.pdf. p. 56.

[21] Nacionalinė švietimo agentūra, Nacionalinių programų BU Gyvenimo įgūdžių programos turinio atrankos kriterijai, žiūrėta 2023 m. lapkričio 10 d., https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2023/04/Nacionaliniu-programu-BU-Gyvenimo-igudziu-programos-turinio-atrankos-kriterijai-1.pdf.

[22] ECPAT International. Terminology Guidelines for the Protection of Children from Sexual Exploitation and Sexual Abuse. https://ecpat.org/luxembourg-guidelines/

[23]  Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 2020. 151-1 str. http://www.infolex.lt/ta/66150:str151-1

[24] Oriel Jennifer. 2005. Sexual pleasure as a human right: Harmful or helpful to women in the context of HIV/AIDS? Women’s Studies International Forum 28 (5): 396, 392–404. doi:10.1016/j.wsif.2005.05.002.

[25] Sutikimas turėti lytinių santykių – kaip susitarti dėl sekso?  https://manoteises.lt/zt/sutikimas-tureti-lytiniu-santykiu-kaip-susitarti-del-sekso/

[26] Rene Echohard.( 2025)  Vyrai ir moterys. Ką sako neuromokslai. Vilnius, Valstybingumo Studijų centras.

[27] Seiler-Ramadas Radhika, Grabovac Igor, Winkler Roman & Dorner Thomas Ernst. 2021.  Applying Emotional Literacy in Comprehensive Sex Education for Young People. American Journal of Sexuality Education. Volume 16, Issue 4: 480-500.  DOI: 10.1080/15546128.2021.1932657