Prancūzijos šiaurėje kunigą dėl jo dvasininko statuso fiziškai užpuolė ir žodžiais įžeidinėjo alžyrietis vyras, o tai pagal Prancūzijos įstatymus laikoma antireliginiu „rasizmu”.
75 metų tėvas Jeanas-Paulas Argouarchas (Žanas-Polas Arguaršas), dėvintis smėlio spalvos Riomono Šventojo Kryžiaus instituto (Sainte-Croix de Riaumont) tradicinį abitą ir škaplierių, trečiadienio vakarą buvo užpultas degalinėje netoli Belgijos sienos.
Prancūzija susiduria su didėjančiu benzino trūkumu. Praėjusios savaitės pradžioje jis buvo jaučiamas šiauriniuose Prancūzijos regionuose, o vėliau išplito ir į likusią šalies dalį.
Kunigas išlipo iš savo automobilio, kad palaikytų žodžiu dėl degalų užsipultą moterį. Ją užsipuolęs vyras pradėjo šaukti: „Vadinasi, jūs irgi norite benzino!” Kunigas atsakė, kad taip, nes norįs „kasdien lankyti senelius slaugos namuose”.
Tuo metu agresorius suprato, kad prieš jį stovi kunigas. Jis ėmė plūsti jį įžeidinėjimais, vadindamas „purvinu kunigu”, vartodamas kitus įžeidžiančius žodžius ir kelis kartus stipriai trenkdamas į kairę ranką.
Užpuolikas taip pat šaukė: „Aš esu FLN sūnus”. Tai buvo nuoroda į komunistų įkvėptą Alžyro „Nacionalinio išsivadavimo frontą”, kuris kariavo su Prancūzijos kolonijinėmis valdžiomis nuo 1958 m. iki 1962 m., kai Prancūzija tragiškomis aplinkybėmis paliko Alžyrą. Tuomet naftos turtinga šalis paskendo skurde, kupina pasipiktinimo Prancūzija ir apimta smurtinio ir radikalaus islamo. Prancūzija Alžyrą kolonizavo 1830 m., kai Alžyras dar neegzistavo kaip valstybė, bet buvo valdomas silpnos Osmanų imperijos.
Nors buvo jaunas ir stiprus, užpuolikas nesugebėjo atimti kunigo mobiliojo telefono iš jo dešinės rankos, kai jis nesėkmingai bandė jį nufotografuoti. Tik tada, kai kunigas pasakė, kad apie išpuolį išgirs „visa Prancūzija”, užpuolikas pagaliau atsitraukė ir toliau šūkavo įžeidžiančius žodžius, galbūt bijodamas vaizdo stebėjimo, kuris Prancūzijos degalinėse veikia dieną ir naktį.
Kunigas dėl rankos skausmo nuvyko į netoliese esančios ligoninės skubios pagalbos skyrių, kad ją patikrintų, sužinojo, kad jo kairės rankos nervai ir raumenys buvo labai stipriai sutrenkti.
Turėdamas medicininę pažymą, dvasininkas nuėjo į vietos policijos nuovadą, kur smurtas buvo pripažintas kaip įvykdytas dėl „aukos rasės, etninės kilmės, tautos ar religijos”. Tai yra savarankiškas teisinis deliktas, už kurį gresia griežtesnės bausmės nei už paprastą smurtą.
Prancūzijos policijos ataskaitose ir baudžiamosiose procedūrose retai nutinka, kad smurtas, sužalojimai ar įžeidimai nukreipti prieš prancūzų vietinius gyventojus arba katalikus ir jų šventus pastatus bei simbolius būtų pripažinti esant religinio pobūdžio.
