Šeštadienio popietę Pranciškus su maltiečių katalikų bendruomene meldėsi pagrindinėje šalies Marijos šventovėje Ta Pinu. Piligriminė šventovė yra pagrindinė katalikų bažnyčia mažesnėje Maltos Goco saloje, į kurią popiežius persikėlė keltu iš Valetos uosto.
Apsireiškimais ir į Dangų paimtos Mergelės Marijos paveikslu garsėjančiai šventovei popiežius padovanojo auksinę rožę, pagal apsireiškimuose perduotą žinią sukalbėjo tris kartus „Sveika Marija“, palaimino ligonius, išklausė kelių tikinčiųjų tikėjimo liudijimų ir, po Evangelijos skaitinio, pasakė homiliją.
Joje, atsiliepdamas į išklausytus liudijimus, popiežius kalbėjo apie Bažnyčios pradžios dvasios atgaivinimą ir priėmimo meno skleidimą, kvietė mintimis sugrįžti prie Kristaus nukryžiavimo scenos, kurioje Jėzus pavedė savo motiną mokiniui Jonui, o jam – savo motiną.
„Dabar laikas sugrįžti į pradžią, žiūrėti į pirmąją krikščionių bendruomene, atgaivinti draugystę su Jėzumi ir skelbti Evangeliją; būti Bažnyčia, išeinančia susitikti su visais, nešančia degantį Evangelijos žibintą, neužsidariusią savo rate, nebijančią išeiti į naujus, galbūt pavojingus, tačiau gyvenimą keičiančius evangelizavimo ir skelbimo kelius.“
„Grįžti į pradžią reiškia pamatyti Jėzų pavedantį motiną mokiniui ir mokinį motinai. Šis pavedimo aktas yra pačioje Bažnyčios ištakų pradžioje. Jėzus kiekvieną žmogų pavedė vienas kito globai. Mes irgi turime mokytis priėmimo meno. Jėzaus žodžiai nuo kryžiaus savo motinai Marijai ir mokiniui Jonui yra raginimas, kad priėmimą paverstume savo mokinystės skiriamuoju bruožu.
Jonas, priimdamas Mariją į savo namus, davė konkretų ženklą mums, kaip turime gyventi pagal aukščiausiąjį meilės įsakymą. Dievas pašlovinimas per artumą mūsų broliams ir seserims.“
Popiežius homilijoje priminė istorinius dramatiškus apaštalo Pauliaus išsigelbėjimo Maltoje įvykius, šioje saloje paskelbtą Evangeliją, daugelį Pauliaus pėdomis sekusių Evangelijos skelbėjų, kunigų, misionierių ir liudytojų.
„Evangelija, kurią turime skelbti yra štai tokia: priimti kitus, būti žmogiškumo ekspertais, kūrenti švelnios meilės ugnį tiems, kurie patyrė gyvenimo skausmą ir sunkumus.“
„Puoselėti Bažnyčios turtus reiškia grįžti prie krikščionybės esmės: Dievo meilės, kuri yra mūsų džiaugsmo varomoji jėga, siunčianti į pasaulį, ir artimo meilės, kuri yra paprasčiausias ir patraukliausias liudijimas, kurį galime duoti pasauliui.“
