Rorate caeli – tai viena populiariausių advento liturginio laikotarpio grigališkojo choralo giesmių. Jos tekstas prasideda šiais žodžiais: Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum, kurie reiškia „Rasokite, dangūs, iš aukštybių ir, debesys, išlykite teisumą“ (Iz 45, 8).
Tai lotyniško Senojo Testamento teksto ištrauka iš pranašo Izaijo knygos, kurioje išreiškiamas išrinktosios tautos ilgesingas žvilgsnis į dangų, laukiančios ateinančio Išganytojo Jėzaus Kristaus. Ši giesmė yra IV advento sekmadienio šv. Mišių įžangos (lot. Introitus) priegiesmis. Taip pat ją sutinkame Valandų liturgijoje kaip responsoriumus bei antifoną.
Tačiau turbūt populiariausia ir žinomiausia yra šios giesmės septynioliktojo amžiaus versija. Giesmė savo struktūra šiek tiek panaši į himną, dažnai vadinama prosa su besikartojančiu atliepu – Rorate caeli.
Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys, išlykite teisumą!
1. Nerūstauk, Viešpatie, daugiau neprisimink nedorybių; štai Šventojo miestas ištuštėjo, Sionas tapo tuščias. Jeruzalė nusiaubta – Tavo šventumo ir garbės namai, kur Tave šlovino mūsų tėvai.
2. Nusidėjom mes ir tapom netyri, ir nukritom visi kaip medžio lapai, mūsų nedorybės nupūtė mus kaip vėjas. Paslėpei nuo mūsų savo veidą ir sudaužei mus mūsų nedorumo ranka.
3. Pažvelk, Viešpatie, į savo tautos nelaimę ir pasiųsk mums tą, kurį žadėjai. Atsiųsk Avinėlį, žemės valdytoją, iš dykumų uolos į Siono dukros kalną, kad jis nuimtų mūs nelaisvės jungą.
4. Nusiramink, nusiramink, mano tauta, greit ateis tavo išganymas. Kodėl nyksti iš sielvarto, persimainius nuo skausmo? Išgelbėsiu tave, nebijok, nes juk esu tavo Viešpats Dievas, Izraelio Šventasis, tavo Atpirkėjas.
Lietuvoje turime gražią tradiciją – adventines Rarotų rytmetines ankstyvąsias šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos garbei, kurių pavadinimas ir kilo iš giesmės Rorate caeli. Daugelis žinome ir giedame lietuvišką adventinę giesmę „Rasokit Dangūs“. Giesmės muzikos autorius Juozas Naujalis, teksto – vyskupas Antanas Baranauskas. Pirmojo giesmės teksto posmas turiniu artimas Izaijo pranašystės tekstui, kiti vyskupo A. Baranausko šios giesmės posmai persmelkti ilgesingu Dievo Sūnaus – Atpirkėjo laukimu.
RASOKIT, DANGŪS, iš savų aukštybių, * debesys, lykit lietumi teisybės! * Išdžiūvus žemė teatsigaivina * ir Atpirkėją mums teišdaigina. Kaip tamsią naktį klysdamas keleivis * į dangų žvelgia, ar neprasiblaivęs, * taip amžiais žmonės, klydę ir klajoję, * dangaus pagalbos šauktis nenustoja. Kaip ryto saulės laukia vyturėliai, * o Dieve, laukiam mes akis pakėlę; * šaukiam pagalbos žmonės nusidėję, * meldžiame, prašom siųsti Atpirkėją. O Dieve Tėve, geras, gailestingas, * išgirsk maloniai maldą ilgesingą; * siųsk savo Sūnų ¬ mums teviešpatauja * ir visai žemei duoda veidą naują!
