Italijos jėzuitų žurnalas paskelbė popiežiaus Pranciškaus pokalbio su jėzuitais, įvykusio rugsėjo 15 d. Kazachstano sostinėje, tekstą. Nunciatūroje įvykusiame susitikime dalyvavo 19 jėzuitų, tarnaujančių Vidurinės Azijos šalyse, Rusijoje ir Baltarusijoje.
Daugiausia dėmesio buvo skiriama Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą. Pasak Pranciškaus, klaidinga manyti, kad tai tik Rusijos ir Ukrainos karas. Šio karo auka yra Ukraina, sakė popiežius, tačiau tai pasaulinis karas. Pasak jo, norint suprasti, kodėl šio karo nepavyko išvengti, reikia išnagrinėti jį sukėlusią dinamiką, tarptautinius veiksnius, kurie prisidėjo, kad šis karas prasidėtų. Popiežius vėl pakartojo, kad praėjusių metų gruodį vienas jį aplankęs valstybės vadovas įspėjo, kad NATO priartėjimas prie Rusijos sienų gali sukelti imperialistiškai mąstančios Rusijos reakciją.
Pasak popiežiaus dabar būtina išlaisvinti širdis nuo neapykantos. Pranciškus priminė, kad nuo pat pirmosios karo dienos jis dažnai kalba apie konfliktą, minėdamas Ukrainos kančias. Per pokalbį su jėzuitais Kazachstano sostinėje užsiminta ir apie popiežiaus žodžius, pasakytus per Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24-ąją.
Tą dieną, matydamas Šv. Petro aikštėje iškeltą Ukrainos vėliavą, jis pamanė, kad reikėtų paminėti abiejų kare dalyvaujančių tautų – ukrainiečių ir rusų – kančias. „Per karus kenčia paprasti žmonės. Kaip visada, karų kainą sumoka vargšai.“ Tą kartą ji paminėjo ir „tą mergaitę, kuri buvo susprogdinta“. Pranciškus apgailestavo, kad tą akimirką žmonės pamiršo viską, ką iki tol jis buvo sakęs apie karą, o visi matė tik tuos vienus jo žodžius. „Suprantu žmonių reakciją, nes jie labai kenčia“, – prisipažino Pranciškus.
„Nepykstu, kai žmonės manęs nesupranta, nes gerai žinau, kokia kančia už to slypi“, – sakė Pranciškus.
Taip pat kalbėdamas jėzuitams popiežius sakė, kad Ukrainos kariuomenės vadas ir prezidento Volodymyro Zelenskio religinis patarėjas kreipėsi į jį su prašymu padėti.
„Šį kartą jie atnešė man daugiau kaip 300 belaisvių sąrašą. Jie prašė manęs ką nors padaryti, kad būtų įvykdyti mainai“, – sakė popiežius Pranciškus.
„Nedelsdamas paskambinau Rusijos ambasadoriui, kad sužinočiau, ar būtų galima ką nors padaryti, ar būtų galima paspartinti apsikeitimą belaisviais.“
Popiežius nenurodė, kada įvyko šie pokalbiai apie apsikeitimą belaisviais. Primename, kad apie mainus jis kalbėjo privačiame pokalbyje su 19 jėzuitų Nur Sultane rugsėjo 15 d. – šešios dienos prieš tai, kai Zelenskis paskelbė, kad Ukraina ir Rusija įvykdė apsikeitimą belaisviais, kuriame dalyvavo apie 300 žmonių.
V. Zelenskis sakė, kad mainams buvo ruošiamasi ilgą laiką. JT generalinis sekretorius António Guterresas konkrečiai padėkojo Turkijai ir Saudo Arabijai už jų vaidmenį palengvinant apsikeitimą belaisviais, kurio metu buvo grąžinta 215 ukrainiečių ir 55 rusai bei promaskvietiški ukrainiečiai. Tai buvo didžiausias apsikeitimas belaisviais nuo karo pradžios.
Popiežius paminėjo, kad jau kitą dieną po karo pradžios jis nuvyko į Rusijos ambasadą. Tai buvo neįprastas gestas. Popiežiai ambasadose nesilanko: jie tik priima ambasadorius, kai jie įteikia skiriamuosius raštus, ir kai ateina atsisveikinti misijos pabaigoje. Ambasadoriui tą kartą popiežius pasakė, kad jis norėtų pasikalbėti su prezidentu Putinu, „jei jis paliks nedidelį langą dialogui“.
Pranciškus priminė, kad jis taip pat priėmė Ukrainos ambasadorių ir du kartus telefonu kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu, priminė susitikimus su kitais Ukrainos atstovais, su vyskupais. Popiežius taip pat priminė, kad Rusijos invaziją į Ukrainą jis pavadino „nepriimtina, bjauria, beprasmiška, barbariška, ir šventvagiška“.
Galiausiai popiežius pridūrė, kad jis supranta kenčiančių žmonių jautrumą. „Nepykstu, kai žmonės manęs nesupranta, nes gerai žinau, kokia kančia už to slypi“, – sakė Pranciškus.
