Kodėl Rašto aiškintojas, pritaręs Jėzaus mokymui, jaučia poreikį pakartoti jo žodžius, jog svarbiausia „mylėti Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį“? Nes Dievo žodis nėra paprasta kronika. Jis turi būti kartojamas, saugomas ir įsimenamas, kol tampa savu. Kramtomas tarsi maistas, sakė popiežius sekmadienį.
Spalio 31 dienos vidudienio maldos susitikime Šventasis Tėvas komentavo dienos skaitinį iš Evangelijos pagal Morkų: vienas Rašto aiškintojas pasiteiravo Jėzaus, koks yra pirmasis, svarbiausias Dievo įsakymas. „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei“, – konstatavo Rašto aiškintojas, išgirdęs Jėzaus atsakymą, kurį pakartojo beveik pažodžiui. Šis pakartojimas krenta į akis, ypač žinant taupų Morkaus stilių.
Vienuolinė tradicija vartoja drąsų, bet konkretų terminą – Dievo žodis turi būti „gromuliuojamas“. Jis toks maistingas, kad gali pasiekti kiekvieną gyvenimo sritį, visą širdį, visą protą, visas jėgas, visą dvasią. Jis turi skambėti ir atsimušti aidu mumyse. Kai girdime tokį vidinį aidą, reiškia Viešpats gyvena mūsų širdyje. Ir sako mums kaip tam šauniam rašto aiškintojui: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ (žr. Mk 28).
nepakanka skaityti, reikia mylėti Dievą ir artimą.
„Brangūs broliai ir seserys, Viešpats ieško ne tiek sumanių Rašto komentuotojų, kiek paklusnių širdžių, kurios, priimdamos jo Žodį, leidžiasi jo keičiamos iš vidaus“, – sakė popiežius. Todėl, pasak jo, labai svarbus artimas, familiarus Evangelijos pažinimas, jos turėjimas visada po ranka, kad Dievo žodis įžengtų į mūsų širdį ir duotų vaisių. Tai sakoma sekmadienio Evangelijoje: nepakanka skaityti, reikia mylėti Dievą ir artimą. Būtina, kad šis didysis įsakas mumyse skambėtų, kad mes jį sugertume, kad jis taptų mūsų sąžinės balsu. Tada jis neliks negyva raidė, Šventoji Dvasia iš Žodžio sėklos išaugins želmenį. Kiekvienas iš mūsų gali tapti gyvas, skirtingas, originalus šio vienintelio Dievo Žodžio vertimas.
„Tad šiandien pasimokykime iš Rašto aiškintojo. Pakartokime Jėzaus žodžius, leiskime jiems suskambėti mumyse: „mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“. Ir paklauskime savęs – ar šis įsakas iš tiesų kreipia mano gyvenimą? Ar paliečia mano kasdienybę? Mums bus į gera, jei vakare, prieš užmigdami, atliksime sąžinės sąskaitą pagal šį Žodį, kad pamatytume, ar mylėjome Dievą, ar dovanojome šiek tiek gerumo tiems, kuriuos sutikome? Tegu Mergelė Marija, kurioje Dievo Žodis tapo Kūnu, mus išmoko širdimi priimti gyvuosius Evangelijos žodžius“, – sakė popiežius Pranciškus.
