Kaip įprasta apaštalinių kelionių metu, kelionės atgal į Romą iš Indonezijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Rytų Timoro ir Singapūro metu popiežius Pranciškus atsakė į keletą jį lydėjusių žurnalistų klausimų, visų pirma pasveikindamas Valentiną Alazraki – šiai kone 70 metų amžiaus žurnalistei meksikietei, dešimtmečius lydinčiai popiežius, ši kelionė buvo 160-oji.
Keletą klausimų popiežiui uždavė Singapūro dienraščio The Straits Times žurnalistas. Atsakydamas į juos popiežius pakartojo, kad Singapūras jam padarė didelį įspūdį, visų pirma savo išvaizda – ne veltui jis vadinamas „Rytų Niujorku“. Išsivystęs ir tvarkingas kraštas, aukštai iškilę dangoraižiai.
Kitas dėmesio vertas akcentas – tarptautiška ir tarpreliginė Singapūro kultūra, kuri yra pavyzdinė. Singapūro žmonės – puikūs, su šypsenomis veide, mandagūs ir išsilavinę. Šiais požiūriais Singapūras iš tiesų didinga sostinė. Bet yra dalykų, kurių jis gali pasimokyti iš kitų: jei Rytų Timore, pasak popiežiaus, jis matė daugybę vaikų, tai Singapūre – mažokai. O juk vaikai – ateitis. Singapūro gimstamumo rodikliai dar mažesni nei Japonijos, paantrino jam žurnalistas. Vėliau, nuskambėjus klausimui apie vis dar vykdomas mirties bausmes Singapūre, popiežius linkėjo, kad mirties bausmės, kur ji vis dar yra, būtų atsisakyta.
„Pamilau ir Rytų Timorą“, – šio krašto televizijos GMT žurnalistui patvirtino popiežius. Pasak Pranciškaus, jam didelį įspūdį paliko džiugi, nuoširdi, gyvybingumu trykštanti aplinka. Tačiau yra įvairių dalykų ir idėjų, galinčių sukelti grėsmę šiai harmonijai. Jis pažymėjo, kad reikia gerbti visas religijas, bet taip pat – skirti visuotines religijas nuo sektų, nuo uždarų grupelių su tam tikromis intencijomis.
Atsakydamas į klausimus apie Indoneziją ir Papua Naująją Gvinėją, popiežius Pranciškus paminėjo, kad šios šalys priskiriamos besivystantiems kraštams. Jis palinkėjo, kad vystytųsi ne vien ekonomikos šakos, bet ir socialiniai santykiai tarp įvairių visuomenės grupių. Kitas jam įstrigęs dalykas – įspūdinga paprastų žmonių menų kultūra: šokiai, dainos, vaidyba.
Vienas klausimas, priminus, jog Singapūre didelė populiacijos dalis yra kinų kilmės, palietė Šventojo Sosto santykius su Kinija. Popiežius atsakė, kad ji yra patenkintas dabartiniu dialogu su Kinija, įskaitant vyskupų skyrimo klausimą. Pasak Pranciškaus, Kinija yra didi šalis su tūkstantmete kultūra, kurią jis norėtų aplankyti. Taip pat ir todėl, kad Kiniją mato kaip pažadą ir viltį Bažnyčiai.
Kinija – pažadas ir viltis Bažnyčiai.
Ką galima pasakyti apie karą Gazoje, apie žūtis, įskaitant humanitarinių darbuotojų, apie taikos perspektyvas, klausė vienas italų žurnalistas. Pranciškus priminė, kad jis nuolatos susisiekia su katalikų parapija Gazoje. Istorijos, kurias girdi, yra baisios. Pasak popiežiaus, ne jam yra vertinti karinius veiksmus, kiek jie būtini ar kiek skirti gynybai, tačiau labai skaudu išgirsti, kad po mokyklos, spėjant, kad ten slepiasi kovotojai, bombardavimo žūsta vaikai. Trūksta žingsnių link taikos. Kas svarbiau – brolybė ar brolio nužudymas? Visada reikia atsiminti, kad kare pralaimi visi, net ir karo laimėtojas. Popiežius paminėjo Jordanijos karaliaus Abdullaho pastangas siekti taikos.
Vienas prancūzų žurnalistas priminė, kad popiežius savo kelionės metu taip pat kalbėjo apie nepilnametes seksualinių išnaudojimų aukas. Tuo nusikalto Rytų Timoro ganytojas Belo (Nobelio taikos premijos laureatas – red.), o Prancūzijoje visai neseniai paskelbta ataskaita apie labdaringos draugijos Emmaus steigėją Abbé Pierre. Jų abiejų charizma buvo tokia didelė, kad daugeliui žmonių sunku priimti, kad tiek daug gero padarę žmonės taip pat nusikalto tokiais nusikaltimais. Ar Vatikanas žinojo apie Abbé Pierre atvejį? Ar, pridūrė žurnalistas, popiežius planuoja dalyvauti Notre Dame de Paris katedros atidarymo iškilmėse?
Pažymėjęs, jog kelionės į Paryžių neplanuoja, popiežius Pranciškus sakė, kad tai iš tiesų skausminga tikrovė – atskleisti, kad daug gero padarę žmonės taip pat yra bjaurūs nusidėjėliai, padarę nusikaltimų. Bet apie tai reikia aiškiai kalbėti, įvardinti ir pasmerkti, be slapstymo ir laukimo, kas bus vėliau. Vaikų ir nepilnamečių seksualinis išnaudojimas yra nusikaltimas, yra gėda. Yra gerai, kad tokie atvejai išviešinami. Taip pat reikia kovoti su bet kokio pobūdžio išnaudojimu ir piktnaudžiavimu, ne vien seksualiniu: visi jie griauna asmens orumą, mūsų, kaip Dievo atvaizdo, orumą. Pasak popiežiaus, pranešimai apie Emmaus steigėją pasiekė Vatikaną po jo mirties, bet jis nežino ar būta pranešimų anksčiau.
Ką popiežius mano apie dramatišką situaciją Venesueloje? Ar vis dar nėra sprendimo dėl kelionės į Argentiną, popiežiaus gimtinę? Pasak Pranciškaus, jis nenori teikti politinio vertinimo, bet kiekvienai valdžiai jis patartų kalbėtis ir taikstytis. Diktatūros ilgai netveria ir blogai baigia. Argentiną jis norėtų, kaip daug kartų sakė, aplankyti, tačiau sprendimo dar nėra. Bet jei vyktų, norėtų pakeliui nutūpti Kanarų salose.
Vienas iš paskutinių klausimų buvo apie tai, kad atsitraukiama arba nepaisoma Paryžiaus konferencijos susitarimo dėl kovos su klimato kaita. Pasak Pranciškaus, jis įsitikinęs, jog klimato problema iš tiesų didelė ir todėl apgailestauja, kad yra daugiau kalbama, nei daroma.
