„Tegul valdantieji rimtai įsiklauso į taikos šauksmą, ypač dabar, kai jau atvirai grasinama net branduoliniu ginklu, ir tenebūna kurti žmonijos taikos šauksmui. Kurkite tautų brolystę, leiskite, kad joje sužydėtų ir įsiviešpatautų taip trokštama taika!“ – pasakė Romoje antradienį, spalio 25 d., popiežius Pranciškus tarptautinio susitikimo „Taikos šauksmas“ uždarymo kalboje.
Šventojo Egidijaus bendruomenės surengtas tarptautinis religijų susitikimas „Taikos šauksmas“ baigėsi antradienio, spalio 25-osios, pavakare Koliziejuje. Jame popiežius ir krikščioniškų konfesijų atstovai meldė pasauliui taikos, kitų religijų atstovai iš viso pasaulio irgi meldėsi už taiką, tačiau kitose Romos miesto vietovėse.
Šia proga popiežius pasakė kalbą, kurioje pažymėjo, kad šiemet „religijų malda už taiką tapo šauksmu“, nes „dabartinis momentas yra ypatingai dramatiškas“.
„Taika yra religijų širdyje, tačiau ji dūsta daugelyje pasaulio regionų – taika yra pažeminta smurto, atimta iš vaikų ir senolių, kuriems nepagailėta baisių karo sunkumų. Taikos šauksmą nutildo ne tik karo retorika, bet ir abejingumas. Ją nutildo neapykanta, kuri auga kovojant. Tačiau taikos prašymas negali būti nuslopintas. Todėl šis taikos šauksmas kyla į dangų“.
„Religijos neturi magiškos formulės, kuri leistų užbaigti konfliktus, bet turi šventą teisę vardan patiriamų kančių prašyti taikos ir nusipelno būti išklausytos. Nusipelno, kad visi, pradedant nuo valdančiųjų, rimtai ir pagarbiai klausytųsi. Taikos šauksmas išreiškia karo, visų skurdo formų motinos, keliamą skausmą ir siaubą“, – sakė Romos vyskupas Pranciškus.
Religijos neturi magiškos formulės, kuri leistų užbaigti konfliktus, bet turi šventą teisę vardan patiriamų kančių prašyti taikos ir nusipelno būti išklausytos.
Jis pridūrė, kad šiandien jau vyksta tai, ko bijojome ir niekuomet nenorėjome išgirsti: kad „po Hirosimos ir Nagasakio įvykių dabar atvirai grasinama panaudoti branduolinius ginklus. Priešais šį tamsų scenarijų Dievo planas, kuris yra taikos, o ne prapulties projektas, nesikeičia. Jame išklausomas balso neturinčiųjų balsas, jame glūdi mažųjų ir vargšų viltis – Dieve, kurio vardas Taika“.
„Sugrąžinkime taiką į ateities vizijos širdį, kaip į mūsų asmeninio, socialinio ir politinio veikimo centrą, visais lygmenimis. Nukenksminkime konfliktus dialogo ginklu“, – sakė popiežius.
Priminęs Kubos krizę prieš šešis dešimtmečius, kai pasaulis buvo pavojingai priartėjęs prie atominio konflikto, Pranciškus kvietė atminti popiežiaus šv. Jono XXIII taikos pastangas ir, jo žodžiais tariant, prašė „nebūti kurtiems šiam žmonijos taikos šauksmui“. Pranciškus pridūrė, kad „religijos nėra neutralios, bet pasisako už taiką. Todėl vadovaujasi taikos teise – ius pacis – visų teise spręsti konfliktus be smurto“.
Popiežius taip pat pakartojo prieš metus viename susitikime prie Koliziejaus išsakytą nusistatymą, kad religijos negali būti naudojamos karui. „Tik taika šventa – niekas tenesinaudoja Dievo vardu, kad palaimintų terorą ir smurtą. Jei aplink save matote karus, nepasiduokite. Tautos trokšta taikos. Ir mes stengsimės tai daryti vis geriau ir kasdien.
Nepasiduokime karui, sodinkime susitaikymo sėklas. Šiandien, šv. Jono XXIII žodžiais tariant, į dangų kyla mūsų taikos šauksmas: „kurkite tautų brolystę, leiskite, kad jose sužydėtų ir įsiviešpatautų taip trokštama taika!“ – tarptautinio susitikimo Romoje „Taikos šauksmas“ uždarymo kalboje antradienį pažymėjo popiežius Pranciškus.
