Pirmadienio rytą įvyko paskutinis popiežiaus vizito Graikijoje oficialus renginys – Atėnų Šv. Dionizo katalikų mokykloje, kuriai vadovauja seserys uršulietės, Pranciškus susitiko su jaunimu, išklausė trijų jaunuolių liudijimų ir į juos atsakė.
Katerina, Graikijoje gyvenanti jauna filipinietė, kalbėjo apie abejones, su kuriomis, ypač dabartiniais laikais gyvenantis jaunas žmogus susiduria tikėjimo kelyje. „Norėčiau jums ir visiems pasakyti: nebijokite abejonių, nes jos nereiškia, kad jums trūksta tikėjimo“, – atsakė Pranciškus. „Priešingai, abejonės yra „tikėjimo vitaminai“. Jos padeda jį sustiprinti, padaryti tvirtesnį, sąmoningesnį, laisvesnį, brandesnį, padeda kiekvieną dieną tęsti tikėjimo kelionę.“
nebijokite abejonių, nes jos nereiškia, kad jums trūksta tikėjimo.
„Tikėjimas – tai kasdienė kelionė su Jėzumi. Jis mus paima už rankos, lydi, drąsina, o kai parkrentame, pakelia.“ Tikėjimo kelionę popiežius palygino su meilės istorija. Kaip meilės istorijoje, taip ir tikėjimo kelyje, tenka užduoti sau klausimų. Ir tai yra gerai, nes klausimai meilės ryšį padaro brandesnį, pakelia į aukštesnį lygmenį.
Popiežius paminėjo ir vieną gana dažną abejonę, kurią reikia ryžtingai atmesti. Kartais nesusipratimų ar gyvenimo sunkumų akivaizdoje, vienatvės ar nusivylimo akimirkomis gali pasibelsti į širdį mintis: „Gal aš esu niekam tikęs? Gal aš niekam nereikalingas?“ „Brangūs bičiuliai“, – sakė Pranciškus, – „tai pagunda, kurią reikia atmesti. Turime Tėvą, kuris mus globoja ir niekada nenustoja mūsų mylėti. Nepaisant mūsų silpnumo ir nuodėmių, esame jo vaikai. Jo meilė mums yra amžina.“ Ir tai nuostabu! Gyvenkite šia nuostaba, visada ją turėkite širdyje, ragino Pranciškus jaunimą.
Turime Tėvą, kuris mus globoja ir niekada nenustoja mūsų mylėti. Nepaisant mūsų silpnumo ir nuodėmių, esame jo vaikai. Jo meilė mums yra amžina.
Popiežius taip pat prašė visada su nuostaba ir dėkingumu atsiminti Dievo gailestingumą ir mums nuolat teikiamą atleidimą. „Visada į mus žvelgia jo tėviškas veidas, visada jis mums sugrąžina ramybę. Jis mus pastato ant kojų, išlieja mums savo meilę ir apkabina, sunaikina mūsų padarytą blogį, vėl leidžia suspindėti mumyse glūdinčiam grožiui, kurio pagrindas yra tai, jog mes esame jo mylimi vaikai. Neleiskime, kad tingumas, baimė ar gėda atimtų iš mūsų atleidimo lobį. Visada mus testebina Dievo meilė!“
Graikė jaunuolė Ioanna savo liudijime kalbėjo apie kitų žmonių – artimųjų, tikinčiųjų bendruomenės, visos visuomenės, taip pat jos paribiuose gyvenančių žmonių, svarbą tikėjimo kelyje. Iš tiesų būtent taip mes pažįstame Dievą, atsakė į jos liudijimą Pranciškus. „Norint pažinti Dievą, neužtenka turėti aiškias idėjas, bet reikia eiti pas jį savo gyvenimu. Galbūt dėl to tiek daug žmonių Dievo nepažįsta, nes girdi tik pamokslus ir kalbas. O juk su Jėzumi susipažįstame visų pirma per konkrečius žmones, per jų veidus.“
Norint pažinti Dievą, neužtenka turėti aiškias idėjas, bet reikia eiti pas jį savo gyvenimu.
Taip pat ir dalijimasis žinia apie Jėzų ir jo meile vyksta per bendravimą su kitais žmonėmis. Popiežius ragino nesitenkinti tik virtualiais susitikimais, bet ieškoti tikro gyvo bendravimo, ypač su tais, kuriems reikia mūsų pagalbos, nesiekti matomumo, bet kitiems nematant daryti gerus darbus. „Tai bus originalu ir revoliucinga“. Daugelis žmonių šiandien yra pasinėrę į socialinius tinklus, bet iš tiesų jie yra nelabai socialūs: yra užsidarę savyje. „Kai jautiesi vienišas, atsiverk; kai kyla pagunda užsidaryti, ieškok kitų“.
Pirmadienio ryto susitikime kalbėjęs jaunasis siras Aboudas pasakojo, kaip jis su šeima bėgo iš Sirijos. „Tavo papasakota istorija – tai tikra mūsų laikų odisėja“, – sakė Pranciškus. Nepaisant viso skausmo, ši istorija liudija ir apie viltį ir drąsą. Kiekvienas didysis gyvenimo pasirinkimas yra iššūkis.
Kai jautiesi vienišas, atsiverk; kai kyla pagunda užsidaryti, ieškok kitų.
Rinktis reiškia susidurti su nežinomybės baime, reikalauja išbristi iš standartizacijos klampynės, nuspręsti paimti gyvenimą į savo rankas. Popiežius prašė jaunimą atsiminti, kad visi mūsų geri sprendimai visada atsižvelgia ir į kitus žmones. Dėl tokių pasirinkimai verta rizikuoti. Reikia svajoti ir siekti, kad svajonės būti įgyvendintos. Tai reikalauja drąsos ir įtraukia kitus. „Šito jums linkiu“, – sakė Pranciškus, – „su mylinčio Dievo pagalba turėkite drąsią viltį.“
