„Šiandienos liturgijos Evangelija mums kalba apie Viešpaties ir kiekvieno iš mūsų ryšį (Jn 10, 27-30). Tam Jėzus pasitelkia švelnų ir gražų vaizdinį – ganytojo, kuris yra su avimis. Jis jį paaiškina trimis veiksmažodžiais: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Klausyti, pažinoti, sekti paskui. Pažvelkime iš arčiau į šiuos žodžius“, – sekmadienio vidudienį kvietė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į maldininkus Šv. Petro aikštėje.
Ganytojas šaukia avis, jos klauso jo balso: iniciatyva visada kyla iš Viešpaties, viskas prasideda nuo jo malonės. Jis kviečia bendrystei, kuri iš tiesų užgimsta, kai pradedame klausyti – tam skiriame laiko ir noro. Šiandien labai sunku klausytis, dažniausiai mums atrodo, kad patys turime visada kažką sakyti ir daryti.
Sunku klausyti vienas kito – šeimoje, darbe, mokykloje, taip pat Bažnyčioje. Tačiau krikščioniškas gyvenimas neatskiriamas nuo įsiklausymo į Dievo žodį. Reikia klausti savęs, ar mokame įsiklausyti ir išgirsti, ką sako Viešpats, o taip pat broliai ir seserys? Ir jei taip darome, patiriame nuostabų dalyką – suprantame, kad ir Viešpats mūsų klausosi, kai meldžiamės, jo šaukiamės su pasitikėjimu.
Tačiau Viešpaties visų pirma reikia klausytis. Jis yra Tėvo Žodis, o krikščionis yra klausantis vaikas, pašauktas gyventi su Dievo Žodžiu po ranka. Paklauskime savęs, ar esame įsiklausymo vaikai, ar randame laiko Dievo žodžiui, ar skiriame vietos ir dėmesio savo broliams ir seserims.
Kas klausosi kitų, klausosi ir Viešpaties, ir atvirkščiai. Ir jie patiria kai ką labai gražaus, būtent tai, kad pats Viešpats klausosi: Jis klausosi mūsų, kai jo meldžiamės, kai jam patikime, kai jo šaukiamės.
Klausydamiesi Jėzaus atskleidžiame ir tai, kad jis mus pažįsta. Jis yra gerasis ganytojas, kuris pažįsta savo avis. Tačiau žodis pažinti, priminė popiežius Pranciškus, Biblijoje reiškia kai ką daugiau, nei žinoti daug dalykų. Tai meilės sinonimas.
Tad kai klausome Viešpaties, sužinome ir tai, kad esame jo mylimi, tarsi „skaitomi iš vidaus“. Tada ir mūsų ryšys su Juo nebėra abstraktus, šaltas ar fasadinis. Nes Viešpaties meilė sako, kad jis ieško artumo ir šiltos draugystės. Jis nori mums dovanoti nuostabų dalyką – žinojimą, kad visada esame jo mylimi ir niekada nepaliekami, net ir sunkiausiose situacijose.
Kaip galvojame apie Dievą, kaip jį įsivaizduojame? Tolimą ir abejingą? Ar rūpestingą ir gerą ganytoją, kuris mane pažįsta ir myli?
Avys, kurios klausosi, atskleidžia, kad yra pažįstamos ir mylimos, seka paskui savo ganytoją. Tai trečiasis veiksmažodis: sekti paskui. Kitaip tariant, eiti tuo pačiu keliu ir ta pačia kryptimi, kaip ganytojas, kuris eina ieškoti pražuvusių ir pasimetusių, rūpinasi esančiais toli, jaudinasi dėl kenčiančiu, verkia su verkiančiu, ištiesia ranką artimui ir jį užsikelia ant savo pečių.
„O aš? Pakanka, kad Jėzus mane myli ar nuo meilės Jam pereinu prie elgimosi taip, kaip jis? Tegul Švenčiausioji Mergelė padeda mums klausytis Kristaus, vis labiau jį pažinti ir sekti paskui jį tarnystės keliu“, – sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio susitikime.
