Prasidėjo pirmoji Leono XIV apaštališkoji kelionė. Ketvirtadienio vidudienį popiežius atvyko į Turkijos sostinę. Pirmoji vizito dalis buvo skirta oficialiems protokoliniams susitikimams su Turkijos Respublikos vadovais.
Tiesiai iš Ankaros oro uosto popiežius atvyko į moderniosios Turkijos valstybės kūrėjo Mustafos Kemalio, vadinamo Atatiurku (Turkų tėvu), mauzoliejų. Po Pirmojo pasaulinio karo subyrėjus Osmanų imperijai, šis karininkas vadovavo judėjimui, 1923 m. sukūrusiam pasaulietinę modernią Turkijos Respubliką. Jo iniciatyva valstybės sostinė buvo perkelta iš buvusios imperijos sostinės Konstantinopolio į miestą arčiau naujosios valstybės vidurio – Ankarą.
Iš mauzoliejaus popiežius atvyko į Turkijos prezidento rūmus, kur įvyko oficialus iškilmingas sutikimas su garbės sargyba, vėliavos pagerbimu ir 21 patrankos šūviu. Po to Leonas XIV privačiai susitiko su Turkijos Respublikos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Asmeniniam pokalbiui pasibaigus, popiežius pasakė pirmąją oficialią šios kelionės kalbą, kurios klausėsi į Turkijos prezidentūrą pakviesti vyriausybės ir parlamento nariai, verslo ir kultūros pasaulio atstovai, užsienio šalių diplomatai.
Popiežius Leonas XIV paragino Ankarą imtis tarpininkės tarp šalių vaidmens.
„Pone prezidente, tebūnie Turkija stabilumo ir tautų suartėjimo šaltinis, tarnaujanti teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakė jis pareigūnams ir diplomatams sostinėje Ankaroje, pradėdamas keturių dienų vizitą – pirmąją savo popiežiškąją kelionę į užsienį.
„Šiandien labiau nei bet kada anksčiau mums reikia žmonių, kurie skatintų dialogą ir jį praktikuotų, turėdami tvirtą valią ir kantrų ryžtą“, – kalbėjo pontifikas, perspėdamas apie „padidėjusį konfliktų lygį pasauliniu lygmeniu“.
Turkija vis labiau pozicionuoja save kaip pagrindinę tarpininkę šalia didžiųjų Vakarų valstybių, reguliariai dalyvaudama konfliktų sprendimo pastangose – kalbant apie karus Ukrainoje, Gazos Ruože, Afrikos Kyšulyje ir kitur.
Turkija atlieka „ypatingą vaidmenį“ kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Azijos ir Europos, tačiau taip pat yra „jausmų kryžkelė“, turtingesnė dėl savo vidinės įvairovės, sakė Leonas XIV.
„Jūs užimate svarbią vietą tiek Viduržemio jūros regiono, tiek viso pasaulio dabartyje ir ateityje, visų pirma vertindami savo vidinę įvairovę“, – sakė jis šalyje, turinčioje 86 mln. gyventojų, daugiausia sunitų musulmonų, bet taip pat – apie 100 tūkst. krikščionių.
„Vienodumas būtų skurdas. Iš tiesų, visuomenė gyva, jei joje vyrauja pliuralizmas“, – sakė pontifikas.
„Krikščionys trokšta teigiamai prisidėti prie jūsų šalies vienybės. Jie yra – ir jaučiasi – turkiškosios tapatybės dalimi“, – pridūrė jis.
Pasaulio katalikų lyderis taip pat teigė, kad tokioje visuomenėje kaip Turkija, kurioje religija vaidina matomą vaidmenį, „būtina gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir laisvę“.
„Mes visi esame Dievo vaikai, ir tai turi asmeninių, socialinių ir politinių pasekmių“, – sakė jis.
„Šiandien tai didelis iššūkis, kuris turi pakeisti vietos politiką ir tarptautinius santykius“, – pridūrė popiežius.
