Nathanaelis Alberione (Natanelis Alberijonė) iš Kordobos (Argentina) 2021 m. laimėjo kovą su COVID-19. Lapkričio 21 d. jis buvo įšventintas kunigu. Tą dieną jis sulaukė ypatingos staigmenos – popiežius Pranciškus jam atsiuntė padrąsinimo žodžius ir paragino būti „periferijų kunigu”.
Naujai įšventintas 33 metų kunigas buvo paskirtas į vyskupiją Patagonijoje, kur tarnauja dekanu. Jo šventimų ceremonijai vadovavo Komodoro Rivadavijos vyskupas Joaquínas Gimeno Lahozas, koncelebravo keli Patagonijos-Komahuės prelatai, dalyvavo daugybė tikinčiųjų.
Žinią apie jo kunigystės šventimus su dideliu džiaugsmu priėmė vietos Bažnyčia ir katalikų bendruomenė, kurie kunigui sergant meldėsi už jo sveikatą, kai 2021 m. balandį COVID-19 liga taip smarkiai paūmėjo, kad kunigas 50 dienų praleido ištiktas komos.
„Žodis ,ačiū’ tokioje gyvenimo situacijoje netinka, bet, deja, neturime kito žodžio, kuriuo galėtume išreikšti padėką”, – pripažino jis Alberionė radijo „Radio Divina Providencia” laidoje „Pokalbiai”.
Kalbėdamas apie savo patirtį, susijusią su liga, kunigas paaiškino, kad apie tai, kas nutiko, galima galvoti dvejopai. Pirmiausia – šiek tiek arogantiškai, paaugliškai. Vėliau – susitaikančiai: „Tada žmogus pamažu pasikeičia ir lieka priimti. Man atrodo, kad tai išmintingesnis būdas į tai pažvelgti. Iš tiesų atrodo labai pamokoma nepriimti to taip, kaip atoveiksmio.”
Vienu metu per savo išbandymus kunigas prisiminė: „Meldžiausi, kad jei netapsiu kunigu, verčiau mirsiu.”
Tą dieną, kai būsimam kunigui gydytojai paaiškino jo sudėtingą sveikatos būklę, prieš panirdamas į komą, jis ištarė: „Vadinasi, nebūsiu kunigas.”
„Pabudimo iš komos ir dienų, praleistų komoje, įsisąmoninimas buvo atsakymas, kuris neabejotinai tapo mano gyvenimo posūkiu, atspirties tašku”, – prisipažino jis.
Dabar, jau būdamas kunigu, vyras sako, kad „iki šiol vis dar susitinka su žmonėmis, kurie meldėsi už jį”, ir tai laiko kvietimu, kurį jam suteikė Jėzus.
Kalbėdamas apie daugelio maldų vaisius, kunigas ragino „ne tiek daug dėmesio skirti prašymui, formai, struktūrai ar kiekiui, bet visada galvoti apie tai, ko prašome, galvoti apie atsakymą, o atsakymas yra pats Jėzus”.
„Kaip kai kurie mūsų išsivadavo iš tokių kaip ši išgyvenimo situacijų, taip pat yra ir tokių, kuriems nepavyko to padaryti, tada kyla klausimas, kodėl kitiems nepavyko, o man pavyko. Ir kiek žmonių meldėsi ir už tuos kitus. Taigi, neturėdamas atsakymo mažosiomis raidėmis, einu prie atsakymo didžiosiomis raidėmis, kuris yra pats Jėzus.”
