Po trisdešimties metų baigėsi kardinolo Christopho Schonborno (Kristofo Šionborno) vadovavimas Vienos arkivyskupijai. Sulaukęs daugiau nei aštuoniasdešimties metų, jis sausio pabaigoje dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo konsekruotas jo įpėdinis. Šis įvykis simboliškai pažymėjo vienos epochos pabaigą ir naujo etapo pradžią Austrijos Bažnyčios gyvenime.
Schonbornas perėmė arkivyskupijos vadovavimą sudėtingu laikotarpiu, kai jo pirmtaką buvo sukrėtęs piktnaudžiavimo skandalas. Jo pagrindinis uždavinys tapo arkivyskupijos patikimumo atkūrimas, kuriam jis skyrė didelę savo tarnystės dalį.
Per tris dešimtmečius jis inicijavo ir rėmė įvairias kultūrines bei visuomenines iniciatyvas, įsitraukė į dialogą su politiniu pasauliu, globojo tarptautinius katalikiškus tinklus. Kaip dominikonas ir vienas Katalikų Bažnyčios katekizmo rengėjų, jis buvo gerai žinomas ir teologiniuose sluoksniuose.
Schonbornas taip pat palaikė artimus ryšius su popiežiumi Pranciškumi ir buvo laikomas vienu iš jo patikimų bendradarbių. Savo įpėdiniui jis palieka sudėtingą paveldą, kurį dar labiau apsunkina prasidedantis kartų kaitos procesas visoje Austrijos Bažnyčioje.
Naujajam arkivyskupui Josefui Grunwidlui (Jozefą Grinvidlui) Schonbornas palinkėjo dėmesingos, išmintingos ir supratingos širdies. Į iškilmes šis atvyko lydimas jaunimo, o šventės proga visoje arkivyskupijoje skambėjo bažnyčių varpai.
Pamoksle Schonbornas pabrėžė, kad Grunwidlas niekada nesiekė bažnytinės karjeros ir visada norėjo likti arti žmonių, tarnaudamas parapijose.
Pamoksle Schonbornas pabrėžė, kad Grunwidlas niekada nesiekė bažnytinės karjeros ir visada norėjo likti arti žmonių, tarnaudamas parapijose.
Pasak kardinolo, jo įpėdinis daugelį metų buvo paprastas kunigas, išsiskyręs gebėjimu klausytis Dievo, savo sąžinės ir žmonių. Net ir pakviestas eiti aukštesnes pareigas, jis buvo linkęs jų vengti, norėdamas išlikti pastoracinėje tarnystėje.
Konsekracijos metu svarbiausias momentas buvo rankų uždėjimas, prie kurio prisijungė visi dalyvavę vyskupai. Apeigos vyko tyloje, skambant garsiajam Pumerino varpui, pabrėžusiam iškilmių sakralumą.
Po patepimo krizma naujasis arkivyskupas gavo vyskupiškąsias insignijas ir buvo įvestas į katedrą. Įvykus oficialiam įvedimui, arkivyskupijos atstovai išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su naujuoju ganytoju.
Iškilmėse dalyvavo daugybė Bažnyčių, religijų ir valstybės atstovų, tarp jų – aukščiausi Austrijos politiniai vadovai, apaštališkasis nuncijus, užsienio vyskupai ir Rytų katalikų Bažnyčių hierarchai. Ceremonija tapo ne tik bažnytiniu, bet ir visuomeniniu įvykiu, atspindinčiu Vienos Bažnyčios reikšmę platesniame kontekste.
