Jau šešis mėnesius Mar Galcerán (Marija Galseran) yra Ispanijos parlamento narė, 1 iš 99 Valensijos autonominio regiono parlamento narių. 46 metų valensietė turi Dauno sindromą. Ji yra pirmasis žmogus su šiuo įgimtu geno defektu, patekęs į Ispanijos parlamentą. Sprendžiant iš visko, – ir Europoje. Tai traukia žiniasklaidos dėmesį.
Po interviu olandų dienraščiui „Reformatorisch Dagblad” moteris davė interviu BBC, o po savaitės – Austrijos transliuotojui. Politikė vis labiau tampa pastebima ir tuo džiaugiasi, nes jos siekis – skleisti pasauliui žinią apie Dauno sindromą.
Jos partijos, konservatyvios Liaudies partijos, atstovas spaudai José Martí (Chosė Martis) paskaičiavo, kad Mar Galcerán jau davė apie 50 interviu vietos žiniasklaidai, o užsienio spaudos atstovai jau apie 15 kartų pabuvojo prie jos namų slenksčio.
Ji taip pat patikino, kad partija tokiu būdu „nesiekia pasinaudoti” žmonių simpatijoms gauti. Ketverius metus M. Galcerán buvo asociacijos „Asindown”, skirtos šį sindromą turintiems žmonėms integruoti į kasdienį gyvenimą, pirmininkė. Organizacijos tikslas – suteikti jiems galimybę dalyvauti visuomenėje kaip aktyviems jos nariams. Pati M. Galcerán neabejotinai aktyviai veikė, nes šį darbą derino kartu su darbu regioninės Sveikatos apsaugos ministerijos administracijoje.
Ten ispanė atsidūrė po to, kai sudalyvavo pirmajame Valensijoje intelekto negalią turintiems žmonėms skirtame valstybės tarnybos egzamine.
Dabar, jau būdama parlamente, ji nori dirbti „dideliam kolektyvui”, kaip teigė savo pirmojoje kalboje partijos atstovams.
Neseniai Ispanijos parlamentas beveik vienbalsiai pritarė konstitucijos pataisai dėl sąvokų pakeitimo. Nuo šiol 49 straipsnyje kalbama nebe apie „mažiau galimybių turinčius asmenis”, o apie „neįgaliuosius”. Šią pataisą parlamentarė sekė su ypatingu susidomėjimu. „Taip, nes pabrėždami, kas yra „mažiau”, jūs sakote, kad neįgalieji yra mažiau verti. O mes esame verti tiek pat, kiek ir visi kiti. Terminai „neįgalieji” ir „invalidai” įžeidžia neįgaliuosius”.
„Tiesą sakant, pastarasis terminas taip pat nėra teisingas, nes neįgalieji neturi mažesnių gebėjimų. Jie turi tiek pat savybių. Todėl man labiau patinka sakyti „žmonės su skirtingais gebėjimais”. Taigi, dar reikia daug ką nuveikti”, – sako politikė.
„Labiau nei džiaugsmą pajutau norą bendrauti su valensijiečiais, tarnauti. Juk toks yra mūsų, kaip žmonių atstovų, darbas. Norėjau atlikti savo darbą”, – apie nuotaikas, kai buvo išrinkta, kalbėjo Mar.
Ką moteriai reiškia būti pirmąja parlamento nare, turinčia Dauno sindromą? „Man tai būdas padaryti žmones su negalia matomus. Ir pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, mano atveju – Dauno sindromą. Daugelis žmonių mano, kad mes nesugebame eiti pareigų, už kurias tenka didelė atsakomybė. Mano užduotis – įrodyti, kad esu tam pajėgi. Svarbu, kad žmonės išmoktų žvelgti toliau nei negalia, kad pažintų už negalios slypintį žmogų”, – kalbėjo ji.
Kokios buvo aplinkos reakcijos, kai buvo išrinkta į parlamentą? „Įvairios. Viena vertus, buvo grupė žmonių, kurie džiaugėsi už mane ir buvo įsitikinę, kad galiu su tuo susitvarkyti. Tai buvo draugai, šeimos nariai ir Liaudies partijos nariai. O kitoje pusėje buvo žmonių, kurie manęs nepažinojo. Tai buvo tie, kurie manė, kad nesugebėsiu atlikti darbo. Turiu ketverius metus įrodyti, kad galiu tai padaryti”.
„Būdama 18 metų, prisijungiau prie Liaudies partijos jaunimo organizacijos, nes pritariau jos idealams. Ji visada gynė neįgaliuosius, įvairių gebėjimų žmones. Pavyzdžiui, 2010 m. Liaudies partija buvo ta partija, kuri įvedė modifikuotus valstybės tarnybos egzaminus sutrikusio intelekto žmonėms. Pirmą kartą tokį egzaminą išlaikiau. Be to, manau, kad svarbu ginti savo tapatybę. Turėtume puoselėti savo liaudies papročius ir tradicijas. Taip pat savo kalbas – ir ispanų, ir valensiečių”, – kalbėjo Mar apie įsitraukimą į politiką.
Ar yra tikinti? „Į Mišias dažnai nevaikštau, bet esu tikinti ir krikščionė. Tikėjimas man neabejotinai svarbus. Kai miršta mylimas žmogus, visada meldžiuosi Dievui ir Mergelei Marijai”, – kalba parlamentarė.
Teigiama, kad M. Galcerán kelią į politiką praskynė Ángela Bachiller (Andžela Bakiler). 2013 metais ji tapo pirmąja miesto šiaurės Ispanijoje tarybos nare, turinčia Dauno sindromą.
2020 m. Éléonore Laloux (Eleonora Lalu) tapo pirmąja politike su Dauno sindromu Prancūzijos mieste Arase, kur ji dirbo tapo tarybos nare. Dar vėliau, 2022 m., Airijoje Fintanas Brayjus (Fintanas Brėjus) pradėjo eiti pareigas viename iš nacionalinių Prancūzijos komitetų.
Vėliau Ispanijos žiniasklaida garsiai ir pozityviai nušvietė M. Galcerán duotą priesaiką šalies parlamente.
