Pietų Korėjoje trečiadienį vyks įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, nulemsiantys šalies parlamento kontrolę ir tai, ar prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) galės įgyvendinti savo socialiai konservatyvią darbotvarkę.
Balandžio 10-osios rinkimai, kuriuose bus renkami 300 vietų Nacionalinės asamblėjos nariai, laikomi referendumu dėl Yoon Suk-yeolo, kuris 2022-aisiais prezidento kėdę laimėjo mažiausia persvara Pietų Korėjos rinkimų istorijoje.
Jo Tautos jėgos partija (PPP) tikisi susigrąžinti parlamento kontrolę, kuri nuo 2016-ųjų priklauso opozicijai, o tai būtų postūmis jo darbotvarkei, įskaitant planuojamas sveikatos priežiūros reformas, griežtą politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir pažadą panaikinti lyčių lygybės ministeriją.
Tačiau jei opozicija iškovos pergalę, kaip rodo kai kurios apklausos, ekspertai teigia, kad prezidentas, kurio reitingai jau ilgą laiką atsidūrę žemumose, gali iš esmės tapti neveiksniu iki kadencijos pabaigos 2027 metais.
„Jei po visuotinių rinkimų Tautos jėgos partija vis dar bus mažumos partija (…), bendradarbiauti su Nacionaline asamblėja bus labai sunku“, – sakė Sookmyungo (Sukmjungo) moterų universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorė Kang Joo-hyun (Kang Juhjun).
„Prezidentas greitai taps „šlubąja antimi“ ir (…) valstybinių reikalų galia labai sumažės“, – teigė ji naujienų agentūrai AFP.
Kadangi rinkimai įvyks beveik įpusėjus jo kadencijai, jie „gali atlikti Yoon Suk-yeolo administracijos valstybės valdymo įvertinimo ir vertinimo funkciją“, pridūrė profesorė ir nurodė, kad tai taip pat yra rinkimai, per kuriuos galima vertinti opozicinę partiją.
Nuo esminių klausimų nukrypusi kampanija
Kovo 31 dieną sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, pagrindinė opozicinė Demokratų partija (DP), vadovaujama Yoon Suk-yeolo varžovo Lee Jae-myung’o (Li Džemiungo), šiek tiek lenkia PPP – 37 prieš 35 procentus.
Likus savaitei iki balsavimo, draudžiama rengti naujas apklausas.
Apklausose taip pat figūravo naujai įkurta partija „Atkurti Korėją“, o tai rodo, kad daugelis rinkėjų nėra patenkinti nei vyriausybe, nei opozicija.
Jai vadovauja liūdnai pagarsėjęs buvęs teisingumo ministras Cho Kukas (Čo Kukas), kuriam gresia laisvės atėmimo bausmė už tai, kad, kaip įtariama, klastojo savo vaikų akademinius dokumentus, kad jie turėtų pranašumą stojant į koledžus ir aukštąsias mokyklas.
Lee Jae-myung’ui taip pat iškelta daugybė bylų, įskaitant įtariamą kyšininkavimą, susijusį su įmone, kuri, kaip įtariama, neteisėtai pervedė 8 mln. dolerių (7,4 mln. eurų) į Šiaurės Korėją. Jis neigia visus kaltinimus.
Ekspertų teigimu, ši rinkimų kampanija yra labiau nukreipta į rinkėjų nepasitenkinimo kurstymą nei į esmines politines diskusijas: PPP pasisako už Lee Jae-myung’o ir Cho Kuko įkalinimą, o DP žada nubausti Yoon Suk-yeolą už, kaip nurodo, netinkamą valdymą.
Pagrindiniai klausimai, įskaitant Seulo politiką branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu, rinkimų kampanijos kalbose beveik nenagrinėjami, o svarbiausi rinkėjams rūpimi klausimai, tokie kaip infliacija ir tebesitęsiantis jaunesniųjų gydytojų streikas, buvo nustumti į antrą planą, sceną užleidžiant lyderių varžyboms dėl populiarumo.
svarbiausi rinkėjams rūpimi klausimai, tokie kaip infliacija ir tebesitęsiantis jaunesniųjų gydytojų streikas
„Visuomenės nuotaikos, kad šie rinkimai turėtų būti griežtas referendumas dėl Yoon [Suk-yeolo], pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo tiek, kad šiuos rinkimus galima vertinti tik kaip referendumo balsavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos konsultantas Bae Kang-hunas.
„Šluboji antis“, o gal – „negyvas ančiukas“?
Apklausos netgi rodo, kad opozicija gali laimėti daugiau nei 200 vietų daugumą, o tai suteiktų jai galimybę inicijuoti prezidento apkaltą.
„Jei taip nutiktų, Yoon [Suk-yeolas] taptų ne tik „šlubąja antimi“, bet ir „negyvu ančiuku“, – sakė Bae Kang-hunas.
Anot jo, „jis praktiškai nieko negalėtų padaryti, turėdamas tokį vienpusišką parlamentą“, išskyrus status quo išlaikymą užsienio politikoje, kur Yoon Suk-yeolas siekia išspręsti ginčus su buvusia kolonijine galybe Japonija ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vašingtonu siekiant pasipriešinti Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei.
Jei Yoon Suk-yeolas taps „šlubąja antimi“, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija gali sudvejoti dėl Pietų Korėjos politikos tęstinumo, AFP sakė Honkongo miesto universiteto tarptautinių reikalų profesorė Claudia Junghyun Kim (Klaudija Jungjun Kim).
„Yoon [Suk-yeolas] vienareikšmiškai ir neabejotinai stojo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių pusėn, – teigė ji. – Tačiau, jei įvyks taip, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėl taps prezidentu, iškils ir politikos tęstinumo Vašingtone klausimas.“
