Neseniai JK paskelbtas naujas Šv. Barnabo draugijos (St. Barnabas Society) ir popiežiaus Benedikto XVI centro prie Šv. Marijos universiteto tyrimas atskleidė dėmesio vertą reiškinį: per pastaruosius tris dešimtmečius į Katalikų Bažnyčią perėjo šimtai anglikonų dvasininkų, o jų įtaka katalikų kunigų rengimui Anglijoje ir Velse yra didesnė, nei manyta iki šiol.
Tyrimo duomenimis, nuo 1992 iki 2024 metų daugiau nei trečdalis visų kunigystės šventimų Anglijoje ir Velse buvo suteikti buvusiems anglikonų dvasininkams.
Iš viso per šį laikotarpį apie 700 anglikonų kunigų ir vienuolių priėmė sprendimą pereiti į Katalikų Bažnyčią – tarp jų 16 anglikonų vyskupų.
Net 491 jų buvo įšventinti katalikų kunigais. Tyrime nurodoma, kad buvusių anglikonų dalis sudaro 29 % visų diecezinių šventimų ir iki 35 % – vertinant kartu su Ordinariatu.
Tyrimo autoriai pažymi, kad didžiausias perėjimų srautas sutapo su 1990–2000 m. Anglikonų Bažnyčios sprendimais leisti moterų kunigystę ir vėlesniais sprendimais dėl moterų vyskupystės.
Šie pokyčiai daugeliui anglikonų dvasininkų tapo esminiu teologiniu lūžio tašku, skatinusiu ieškoti „visiško matomo bendrystės ryšio“ su Katalikų Bažnyčia.
didžiausias perėjimų srautas sutapo su 1990–2000 m. Anglikonų Bažnyčios sprendimais leisti moterų kunigystę ir vėlesniais sprendimais dėl moterų vyskupystės.
Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Vincentas Nicholas tyrimo įžangoje pabrėžė, kad buvusių anglikonų kelias į Romą yra „gilus troškimas visiškos, matomos bažnytinės bendrystės“ ir ženklas, jog Katalikų Bažnyčia tebėra traukos centras tiems, kurie siekia doktrininio aiškumo ir istorinės tęstybės.
Ataskaitoje pažymima, kad daugelis dvasininkų perėjimą išgyveno „sudėtingomis, jautriomis ir neretai konfidencialiomis aplinkybėmis“, dažnai vengdami viešumo arba susidurdami su kritika savo bendruomenėse.
Jiems talkino neformalūs kunigų ir teologų palaikymo tinklai, padėję pasirengti priėmimui į Katalikų Bažnyčią ir integracijai į naują bažnytinę struktūrą.
