Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu, be to, daug kur Vakarų Europoje iškilęs itin didelis gamtinių gaisrų pavojus, antradienį įspėjo regiono atmosferos stebėsenos tarnyba.
Rekordinės oro temperatūros, kurias, pasak mokslininkų, lemia klimato kaita, antradienį prognozuojamos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Pietvakarių Europą apėmusiems ir daug gaisrų jau sukėlusiems dusinantiems karščiams slenkant į šiaurę.
„Dėl didelio išdžiūvimo ir ekstremalaus karščio didėja gamtinių gaisrų rizika“, – sakoma Europos Sąjungos programos „Copernicus“ stebėjimo tarnybos pareiškime.
Organizacijos nepaprastųjų situacijų valdymo tarnyba įspėjo, kad didelei Vakarų Europos daliai gresia „itin didelis“ gaisrų pavojus.
Karščio banga taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją, nurodė „Copernicus“.
Ne taip kaip aukštai atmosferoje esantis apsauginis ozono sluoksnis, pažemio ozonas yra svarbi iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), miestų smogo komponentas, kenkiantis žmonių sveikatai ir slopinantis augalų fotosintezę.
Milijonas mirčių
Prancūzijos pietvakariuose du didžiuliai gaisrai toliau kuria apokaliptines scenas, nors kovoti su jais atsiųsta didelė visos šalies ugniagesių pajėgų dalis.
Dėl gamtinių gaisrų Ispanijoje liepos mėnesį iš viso į atmosferą pateko daugiausiai anglies dvideginio, palyginti su birželio ir liepos periodais nuo 2003 metų, nurodo „Copernicus“.
Prancūzijos pietvakariuose du didžiuliai gaisrai toliau kuria apokaliptines scenas, nors kovoti su jais atsiųsta didelė visos šalies ugniagesių pajėgų dalis
M. Parringtonas sakė, kad dėl didelio pažemio ozono kiekio gali skaudėti gerklę, prasidėti kosulys, galvos skausmas, padidėti astmos priepuolių rizika.
Pasaulio vyriausybių Klimato ir švaraus oro koalicija apskaičiavo, kad tarša ozonu nulemia maždaug milijoną papildomų mirties atvejų per metus.
Ozonas taip pat kelia rimtą susirūpinimą žemės ūkio regionams ir dėl maisto saugumo.
Sausio mėnesį mokslininkai apskaičiavo, kad nuolatinė didelė tarša ozonu Azijoje Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai dėl prarastos ryžių, kviečių ir kukurūzų derliaus dalies atsieina po maždaug 63 mlrd. dolerių (62,2 mlrd. eurų) per metus.
