Didžiųjų Kalvarijos atlaidų viena iš dienų, liepos 10 – oji, buvo skirta maldoms už jaunimą, menininkus, kūrėjus, kultūros srities žmones. Kuriamasis darbas tebus pagrįstas krikščioniškąja dvasia. To melsti į Šventovę visą dieną keliavo piligrimai iš Plungės dekanato, nes ši diena buvo skirta to dekanato tikintiesiems ir kunigams iš visos Lietuvos, o į popietinę atlaidų dienos programą ir jaunimas iš visos Telšių vyskupijos.
Pagrindinėms tos dienos 12 val. Šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, vadovavo Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius ir atvykusieji kunigai.
Giedojo Plungės parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Irenos Bakanauskienės.
Šv. Mišių pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, kuris pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė piligrimais bei garbiais svečiais.
Šventosiose Mišiose dalyvavo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis su žmona Inesa, Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle – Eigirdienė, tos pačios savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas su žmona Viktorija, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė.
Taip pat atlaiduose apsilankė ir pramoninkas Liudas Skėrus su žmona Regina, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis su žmona Sigita, Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skėrienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius su žmona Janina.
Vyskupas pasidžiaugė organizuotomis piligrimų grupėmis iš Plungės, Rietavo, Kulių ir kitų parapijų.
Pamokslą sakydamas vyskupas Arūnas Poniškaitis išryškino šeimos svarbą ir ypatingą jos atliekamą misiją.
Šeimoje, anot vyskupo, puoselėjama vienybė, kuri perduodama platesnėms visuomenės sluoksniams. Šeimoje išlaikoma nesusvetimėjimo dvasia ir per tai einama į bendrystę bei susišnekėjimą. Pavyzdys – vienas iš mūsų tikėjimo protėvių Jokūbas. Jis stengiasi būti atidus ir ištikimas Dievui, o ši ištikimybė įpareigoja ir tarpusavio vienybės – šeimos vienybės – puoselėjimui.
Jokūbas nori, kad net ir jo palaikai po mirties rastų atilsį prie jo tėvo bei senelio – Izaoko ir Abraomo. To paties prašo ir Jokūbo sūnus Juozapas.
Anot pamokslininko, tokios vienybės reikia ir žemės kelyje, o į tai veda tikėjimo, vilties, kantraus darbo kelias. Kelias, vedantis į vienybę su Dievu, skatintis statyti tiltus šeimose ir visuomenėje.
Vyskupas kalbėjo apie tikėjimo svarbą ir jo reikšmę žmogaus gyvenime. Tikėjimas yra kelionė. Tikslo siekimas. Tam reikia liudijimo, tam reikia ėjimo kartu, tam reikia kelionės link švyturio.
Tokia krikščionio misija ir pašaukimas – savo žibintu nešini padrąsinu kitus siekti tikslo link laimingos amžinybės.
Prisimindamas, kad šią dieną atlaiduose meldžiamasi ir už menininkus vyskupas sakė: „Menininkas ilgu ir kantriu darbu atskleidžia ar sukuria grožį. Bendradarbiaudami su Dievu Kūrėju, leiskime šiam grožiui išsiskleisti“.
Šeimose vykdomas pašaukimas atskleisti gyvenimo ir bendrystės grožį. Šeimos dvasia, vienijanti žmones, mokantis teikti vieni kitiems paguodą ir išgydymą, yra itin reikalinga, todėl ir esame pakviesti melsti, kad Švč. Mergelė Marija, kuri Žemaičių Kalvarijoje gerbiama kaip Šeimų Karalienė, apglėbtų visus savo motiniška meile.
Po Šventųjų Mišių ir vyskupų palaiminimo į susirinkusiuosius kreipėsi Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių merai ir kiti administracijos atstovai. Buvo dėkojama vyskupams, Plungės dekanato dekanui kun. Vytautui Gedvainiui, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektoriui kan. Jonui Ačui už dvasios kūrimą ir Šventovės gyvasties puoselėjimą.
Kalnų maldoje, kartu su giesmininkais ir dūdoriais, keliavo gausus būrys tikinčiųjų, o Plungės dekanato dekano nutarimu tarp Kalnų stočių – koplyčių kryžių, nešamą procesijos priekyje, nešė vis kitas asmuo – savivaldybių merai, adminsitracijos atstovai, verslininkai bei Plungės kultūros centro atstovai.
Po visų pamaldų buvo surengta agapė, kurios metu dvasininkai, menininkai, civilinės valdžios atstovai turėjo puikią progą pabendrauti tarpusavyje.
Tos pačios dienos popietiniame laikotarpyje vyko programa jaunimui. Iš visos vyskupijos atvykęs katalikiškas jaunimas turėjo puikią progą išgyventi bendrystės malonės laiką. Žemaičių Kalvarijos kultūros centre arti trijų šimtų jaunuolių klausėsi koncerto, kun. Egidijaus Kumžos ir Plungės parapijos referentės, šlovintojos Rugilės Daujotaitės liudijimų. Jaunimui buvo skirtos užduotys, vyko įvairūs, Telšių vyskupijos jaunimo centro parengti, užsiėmimai.
Nuo 18 val. iki vakaro Šventųjų Mišių jaunimas meldėsi Bazilikoje, kurs vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Jai vadovavo, mąstymus pateikė Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaras kun. Antanas Mačius, Viešpatį šlovino giesmėmis Telšių vyskupijos Katedros jaunimo chorelis, kuris giedojo ir vakaro Šventosiose Mišiose, vadovaujamas vargonininkės Violetos Bendės, ir šlovintoja iš Plungės Rugilė Daujotaitė. Būrys iš įvairių parapijų atvykusių kunigų klausė išpažinčių.
19 val. Šventosioms Mišioms vadovavo ir susirinkusiesiems pamokslavo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo daugiau negu dvidešimt kunigų, atvykusių ne tik iš Telšių vyskupijos. Šv. Mišių pradžioje vyskupas pasidžiaugė gražiu būriu jaunimo ir kitais atvykusiais piligrimais, pasveikino Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktorių, darbuotojus, savanorius ir visus kunigus, kurie dekanatuose rūpinasi jaunų žmonių sielovada.
Dievas gerbia jaunystę.
Sakydamas pamokslą ir analizuodamas tą dieną liturgijoje skaitytus Šventojo Rašto skaitinius vyskupas Algirdas Jurevičius išryškino mintį, jog Dievas gerbia jaunystę. Ši tiesa akivaizdi, ne Šventajame Rašte apstu pavyzdžių kaip Dievas pasirenka savo tarnystei ir misijos vykdymui itin jaunus žmones – kaip antai pranašą Amosą ar pačią Dievo Motiną Mariją – jaunutę mergaitę, kuri ankstyvoje jaunystėje ištaria garsųjį „Fiat – Taip, tebūnie, kaip tu pasakei“.
Pamokslininkas grįsdamas savo teiginius įvairiais pavyzdžiais, popiežiaus Pranciškaus pavyzdžiu drąsino jaunimą pakilti nuo sofos, autis žygio batus ir keliauti, keičiant pasaulį savo darbais ir tikėjimu. Dievas davė jaunam žmogui daug gėrio, potencialo, jėgų ir talentų ir kviečia visu tuo dalintis su kitais.
Po Šv. Mišių į visus surinkusius kreipėsi Telšių vyskupijos jaunimo centro direktorius, Vydmantų parapijos klebonas kun. Karolis Petravičius, kuris dėkojo visiems, kurie atvyko, dėkojo jaunimą ugdantiesiems ir Jaunimo centro žmonės padovanojo kunigams javų varpų puokšteles, kaip ženklą, jog jų rūpestis jaunimu yra vaisių nešantis darbas ir misija.
Jau vėlai vakare, maždaug apie 21 val., kaip įprasta, tradiciškai jaunimas ir būrys kitų piligrimų iškeliavo į Kryžių Kelią. Jiems padėjo giedoriai ir dūdoriai iš Klaipėdos, vadovaujami Vidmanto Budreckio. Procesijoje buvo nešama Didžioji Šventojo Kryžiaus relikvija, kuria piligrimai buvo laiminami kiekvienoje Kalnų stotyje.
Jaunimas klausėsi sakomų pamokslų, giedojo giesmes ir tradiciškai dar labiau sutemus Žemaičių Kalvarijos miestelis su Kryžiaus keliu paskendo žvakių jūroje. Įspūdingoji maldingumo vigilija baigėsi apie vidurnaktį, kai grįžusi procesija iš Kryžiaus kelio užbaigė giesmes ir maldas Bazilikoje ir po palaiminimo bei kun. Karolio Petravičiaus palydimojo žodžio išsisklaidė grįžimui į savo namus.
Liepos 11 d. atlaiduose buvo meldžiamasi už medikus, medicinos srities žmones bei visus ligų varginamuosius. Buvo prašyta vilties, ištvermės ir stiprybės tarnaujantiesiems ir aptarnaujamiesiems. Tą dieną į Šventovę rinkosi Telšių dekanato kunigai ir piligrimai.
Pagrindinėms 12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslą susirinkusiems pasakė Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Darius Trijonis, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, Telšių dekanato dekanas, Telšių regioninės ligoninės kapelionas prel. Juozas Šiurys, būrelis atvykusių kunigų. Šv. Mišiose giedojo, o po ir į Kalnus giedodami ėjo Telšių Švč. Mergelės Marijose Ėmimo į Dangų (Mažosios) bažnyčios choristai, vadovaujami vargonininkės Ernestos Dargužienės.
Šventųjų Mišių pradžioje vyskupas Algirdas pasveikino Telšių rajono civilės valdžios atstovus ir Telšių regioninės ligoninės direktorę bei visus atvykusius medikus, visiems palinkėjo sveikatos ir pakvietė melsti pagalbos iš Dievo per Žemaičių Kalvarijoje stebuklais garsėjančios Dievo Motinos Marijos užtarimą.
Sakydamas pamokslą vyskupas Darius Trijonis išryškino svarbą girdėti Dievo kvietimą, kurį vadiname pašaukimu, ir į jį atsiliepti, kaip tai padarė tą dieną iš Senojo Testamento minimas pranašas Amosas. Visi pašaukti liudyti Kristų, kiekvienas savo specialybėje, savo vietoje, savo erdvėje. Pašauktasis žino, jog jam nereikia apsikrauti papildomais rūpesčiais, nes jo uždavinys – pasitikėti Visagaliu Dievu ir pasikliauti jo vedimu bei ugdymu ir mokymu.
Vyskupas vaizdingai papasakojo apie stalių, kuris turėjo savo kieme vadinamąjį bėdų medį – ant kurio kas vakarą tarytum kokį rūbą pakabindavo per dieną susikaupusias bėdas, rūpesčiu, nelaimes ir į savo namus įžengdavo džiugus, linksmas taip neužkraudamas savo naštos artimiesiems.
Vyskupo teigimu tiks medis – Jėzaus Kristaus Kryžius, ant kurio tikintieji pakviesti pakabinti savo gyvenimo sunkumus, nelaimes, nuodėmes, o Kryžiaus Kelias Žemaičių Kalvarijoje yra būdas kaip tai padaryti.
Visi pašaukti liudyti Kristų, kiekvienas savo specialybėje, savo vietoje, savo erdvėje.
Po Šv. Mišių ir vyskupų palaiminimo į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė. Jie pasidžiaugė galimybe susitikti, pasimelsti ir dėkojo Bažnyčios atstovams už nuolatinį bendradarbiavimą.
Giedoriams ir dūdoriams padedant didžiulė minia, nes maldininkų tą dieną susirinko itin gausiai, patraukė į Kalnus, po kurių vyko medikų ir dvasininkų susitikimas – agapė.
Paskutinę Atlaidų dieną – liepos 12 – ąja buvo meldžiamasi už Žemaičių Kalvarijos miestelio ir parapijos žmones bei bendruomenes, prašyta Viešpatį, kad laimintų Žemaičių Kalvarijos Šventovę, kad garsas apie ją plistų visame pasaulyje. Tą dieną Šventovėje atstovavo Akmenės dekanato tikintieji bei kunigai.
12 val. pagrindinėms Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo ir pamokslavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Koncelebravo nemažas būrys kunigų. Šv. Mišiose giedojo jungtinis choras iš Akmenės, Naujosios Akmenės ir Ventos parapijų.
Šventųjų Mišių pradžioje vyskupas Algirdas Jurevičius pasveikino visus susirinkusius, ypač Žemaičių Kalvarijos miestelio ir seniūnijos žmones, seniūną, bendruomenės primininką, kitus atvykusius svečius bei piligrimus ne tik iš Akmenės dekanato.
Sakydamas pamokslą vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo apie žemaičių tvirtumą, gilų tikėjimą ir kaip jie išsaugojo Kryžiaus Kelio koplyčias, neleisdami to meto valdžiai jų nugriauti. Jis dėkojo Žemaičių Kalvarijos žmonėms, kurie savo namuose giliame sovietmetyje priimdavo atvykusius į atlaidus piligrimus, suteikdavo jiems nakvynę, pastogę ir valgį. Tokia laikysena padėjo išlikti atlaidų tradicijai, rodė pavyzdį visiems kaip reikia išlikti tvirtiems tikėjime. Vyskupas drąsino ir dabartinę kartą nepasiduoti pasaulio dvasiai, gyventi tikėjimu, mylėti Dievą ir Bažnyčią, laikytis tradicijos ir protėvių tikėjimo ir išsaugoti Žemaičių Kalvarijos Šventovę bei atlaidų tradiciją ateinančioms kartoms.
Šv. Mišių pabaigoje vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino votą – padėkos ženklą iš tauriųjų metalų, kurį Šventovei padovanojo mons. doc. teol. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis. Jis, kilęs iš Žemaičių Kalvarijo,s šį padėkos ženklą, kuris buvo pakabintas prie kitų Šventovėje saugomų votų, padovanojo dėkodamas Dievui ir Dievo Motinai Marijai už 90 gyvenimo metų, nes neseniai šventė šį garbų jubiliejų ir 65 – eris kunigystės metus. Kalbėdamas susirinkusiesiems jis pasidalino savo prisiminimais apie Šventovę, prie Didžiojo altoriaus subrendusį dvasinį pašaukimą, gyvenimo ir kunigystės kelyje patirtas malones iš Dievo ir Jo Motinos Marijos.
Po Šv. Mišių savo mintimis su susirinkusiais pasidalino Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius, šio miestelio bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas. Jie pasidžiaugė tvirtu bendradarbiavimu tarp Šventovės, parapijos ir bendruomenės žmonių ir nuveiktais darbais.
Didieji 2021 – ųjų metų Žemaičių Kalvarijos Atlaidai įvykę jau 382 – tąjį kartą buvo iškilmingai užbaigti iškilminga procesija į Kryžiaus Kelią, iš kurios grįžtant piligrimus pasitikimo Bazilikos varpų gausmas, mušamų būgnų dundėjimas, o iškilmės baigtos Bazilikoje prie Didžiojo altoriaus, kur jau beveik 400 metų Žemaitiją ir Lietuvą saugo iš stebuklingojo paveikslo į savo žmonės žvelgianti Dievo Motina Marija su Kūdikiu – Krikščioniškų Šeimų Karalienė, į Dievą kreipiantis padėkos himnu „Tave, Dieve, garbinam…“
Po visų pamaldų padėkos žodį visiems prie Didžiųjų Atlaidų pasirengimo ir jų vyksmo prisidėjusiesiems tarė Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, o Telšių vyskupijos ganytojui už paramą, palaikymą, nuolatinę Šventovės globą padėkojo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius, parapijos klebonas kan. Jonas Ačas.
Atlaidų metu per visas 12 dienų kasdien buvo aukojamos Šv. Mišios 8, 10, 12 ir vakare 19 valandomis.
Kasdien piligrimai, po kiekvienų Šventųjų Mišių, kunigo buvo lydimi į Kryžiaus Kelią, kasdien Bazilikoje buvo meldžiamasi Dievo Gailestingumo vainikėlio ir Rožinio malda, giedama Švč. Mergelės Marijos litanija.
Telšių vyskupo rūpesčiu ir iniciatyva kasdien buvo meldžiamasi Visuotinės maldos tekstu, kurį žemaičių tarme parengė Telšių krašto poetė Irena Daubarienė ir tą tekstą kasdien žemaitiškai paskelbė vis kitas žmogus iš atskirtų dekanatų. Tai Atlaidų naujovė, atskleidusi žemaičių tarmės grožį ir savitumą taip ją pristatant visai Lietuvai.
Per atlaidus išdalinta daugiau kaip 10 tūkstančių Šventosios Komunijos, beveik visas atlaidų dienas Šventąsias Mišias iš Šventovės tiesiogiai transliavo Marijos radijas.
Visomis dienomis tikintieji galėjo stebėti Šventąsias Mišias Bazilikos šventoriuje, nes jos buvo transliuojamos ir kokybiško ekrano dėka buvo perteikiamas itin kokybiškas vaizdas bei garsas ir to dėka galėjo pilnai dalyvauti Šventųjų Mišių aukoje. Ši dovana ir galimybė šventoriuje atsisėti buvo suteikta Plungės rajono savivaldybės administracijos dėka.
382 – ieji Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai šiais – 2021 – aiais metais baigėsi, tačiau ir toliau tęsiasi kasmėnesiniai atlaidai, kurie vyksta kiekvieno mėnesio antrąją dieną. Ir išore, ir vidumi atnaujinta Žemaičių Kalvarijos Bazilika, po visų remontų ir restauracijos darbų, laukia piligrimų ir yra atvira kasdien nuo ryto iki vakaro, kad atvykusieji galėtų čia ištisus metus susitikti Dievo Motiną Mariją, Krikščioniškų Šeimų Karalienę, pasimelsti jai, ypač šiais Šeimų metais, ne tik per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus.
