Trečiadienį Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje mini Pelenų dieną. Nuo jos prasideda gavėnia – septynių savaičių trukmės atgailos, susitelkimo ir dvasinio atsinaujinimo laikotarpis prieš Velykas.
Šią dieną perteikiamas pranašo Joelio kvietimas Dievo tautai susirinkti, atgailauti ir iš visos širdies atsiversti bei šv. Pauliaus maldavimas „Kristaus vardu susitaikinkite su Dievu“, nes „dabar palankus metas“. Evangelijoje Jėzus moko, kaip nusiteikus dera duoti išmaldą, melstis ir pasninkauti.
Pelenų dieną, Šv. Mišiose susirinkusiems tikintiesiems, atgailos ženklan ant galvų barstomi pašventinti pelenai. Pagal dar iš XII a. kylančią tradiciją, pelenai paruošiami deginant praėjusių metų pašventintas verbų šakeles.
Pelenų palaiminimas ir barstymas vyksta šv. Mišių metu po homilijos. Mišių dalyviams kunigas užberia ant galvos žiupsnelį pelenų arba ant kaktos pelenais daro kryžiaus ženklą, pasirinktinai sakydamas šiuos Šv. Rašto žodžius: „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ (plg. Pr 3,19).
Šiuo judesiu Bažnyčia pirmiausia nori priminti, kad „dulkės esame ir dulkėmis virsime“. Juk po pirmos žmonių nuodėmės mūsų prigimtis tapo silpna ir nuodėminga, mes patekome mirties valdžion. Tačiau Jėzuje Kristuje mums teikiamas išganymas. Kad jį gautume, mes raginami „atsiversti ir tikėti Evangelija“.
Pelenų dieną pasninkaujama – sočiai (ne mėsiškai) pavalgyti galima tik vieną kartą per dieną, o dienos bėgyje dar du kartus lengvai užkąsti. Pasninko turi laikytis sveiki žmonės nuo 18 iki 60 metų.
Beje, gavėnios penktadieniais taip pat siūloma nuosaikiai maitintis, vengti alkoholio ir pramogų. Per gavėnią katalikai raginami atlikti metinę išpažintį, dalyvauti dvasinėse pratybose (rekolekcijose), aukoti vargstantiems, daugiau laiko skirti maldai, Biblijos skaitymui ir savišvietai.
Kristaus Prisikėlimo iškilmė (Velykos) šiemet kovo 31 d.
