Naujas tyrimas rodo, kad psichikos sveikatos krizė Jungtinėse Valstijose gali būti labiau susijusi su biblinės pasaulėžiūros stoka, o ne su dažniausiai įvardijamomis priežastimis, pavyzdžiui, cheminiu disbalansu.
Antradienį Arizonos krikščioniškojo universiteto Kultūros tyrimų centras paskelbė tyrimą, kuriame psichikos sveikatos problemų, tokių kaip nerimas, depresija ir baimė, padažnėjimą aiškina tuo, ką tyrėjas George’as Barna (Džordžas Barna) vadina „pasaulėžiūros trūkumais“, o ne „psichologiniu ar cheminiu disbalansu“.
Tyrimo išvados pagrįstos sausio mėn. atliktais 2 000 suaugusių 18 metų ir vyresnių JAV gyventojų interviu. Jų imties paklaida yra plius minus 2 procentiniai punktai 95 proc. patikimumo lygiu.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į jaunosios kartos psichikos sveikatos problemas, pažymint, kad 56 proc. Z kartos atstovų ir 49 proc. tūkstantmečio kartos atstovų reguliariai patiria nerimą, baimę ar depresiją. Z karta – tai jauniausia suaugusių amerikiečių grupė, o tūkstantmečio karta – 1984-2002 m. gimę žmonės. Iš viso vienas iš trijų šių kartų suaugusiųjų turi bent vieną diagnozuojamą psichikos sutrikimą.
G. Barna įžvelgia tiesioginį ryšį tarp psichikos sveikatos problemų ir biblinės pasaulėžiūros, kurią Kultūros tyrimų centras apibrėžia kaip „būdą patirti, interpretuoti ir reaguoti į tikrovę atsižvelgiant į biblines perspektyvas“, trūkumo. Centras vertina asmens biblinę pasaulėžiūrą, remdamasis jo atsakymais į keletą su tikėjimu susijusių klausimų.
Pasak G. Barnos, tik 1 proc. Z kartos atstovų ir 2 proc. tūkstantmečio kartos atstovų turi biblinę pasaulėžiūrą. Jis pastebėjo, kad „neretai galima sutikti jaunuolių, kurie labiau pasitiki jausmais nei faktais, nemato jokios prigimtinės gyvenimo vertės, tiki karma ir atmeta biblinio Dievo egzistavimą“.
„Prie to pridėkite bet kokio tikslo ar prasmės jausmo stoką ir mintį, kad tiesa yra subjektyvi, – aiškino tyrėjas. – Šis bendras komponentų rinkinys lemia nenuoseklų, chaotišką, varginantį ir vilties stokojantį gyvenimo būdą. Nerimas, depresija ir baimė tokiame gyvenime beveik neišvengiami.“
Šis bendras komponentų rinkinys lemia nenuoseklų, chaotišką, varginantį ir vilties stokojantį gyvenimo būdą. Nerimas, depresija ir baimė tokiame gyvenime beveik neišvengiami.
G. Barna išskyrė keletą įsitikinimų, kurie, jo nuomone, prisideda prie jaunų žmonių psichikos neramumų. Septyni iš dešimties jaunesnių nei 40 metų asmenų teigė, kad jų gyvenimas neturi aiškaus tikslo, o keturi iš penkių Dievą atmetančių asmenų teigė dažnai patiriantys baimę ir nerimą.
„Gyvenimo būdas, kurį lemia šie bendri pasaulėžiūros komponentai, yra chaosas ir baimė, – pastebėjo tyrėjas. – Tuo tarpu biblinės pasaulėžiūros priėmimas suteikia tikslo, saugumo ir ramybės jausmą, kuris gali sumažinti daugelį šių psichikos sveikatos problemų.“
G. Barna taip pat nurodė, kad tarp jaunų amerikiečių vyraujanti pasaulėžiūra yra sinkretizmas, kuris apibūdinamas kaip „prieštaringų įsitikinimų, paimtų iš įvairių pasaulėžiūrų, mišinys“, ir pridūrė, kad „nenuostabu, jog tarp jaunų suaugusiųjų, kurie laikosi sinkretizmo, vyrauja nerimas, depresija ir baimė“.
„Neturint tvirto tiesos pagrindo, jų gyvenimas tampa nenuoseklus ir chaotiškas, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad „biblinė pasaulėžiūra, priešingai, suteikia pagrindą, kuris skatina emocinį stabilumą‘.
G. Barna pripažino, kad kai kuriose situacijose reikia įprastinio psichikos sveikatos gydymo, pavyzdžiui, konsultavimo, receptinių vaistų ar fizinės terapijos, tačiau, pasak jo, kitos psichikos sveikatos problemos gali kilti dėl „pasaulėžiūros komponentų, kurie sukelia ir palaiko būklę“.
„Jei žmonės laikytųsi pagrindinių biblinės pasaulėžiūros principų, jų gyvenimas gal ir nebūtų tobulas, – daro išvadą G. Barna, – tačiau jie išvengtų daugelio emocinių ir psichologinių spąstų, kuriuos matome šiandien.“
„Jei žmonės laikytųsi pagrindinių biblinės pasaulėžiūros principų, jų gyvenimas gal ir nebūtų tobulas, – daro išvadą G. Barna, – tačiau jie išvengtų daugelio emocinių ir psichologinių spąstų, kuriuos matome šiandien.“
Ataskaitoje taip pat buvo nagrinėjama asmenų, kurių įsitikinimai tiesiogiai prieštarauja biblinei pasaulėžiūrai, psichinė sveikata. Tarp tų, kurie buvo atsiskyrę ir nuo politinio dalyvavimo, ir nuo krikščioniškojo tikėjimo, 82 proc. nurodė dažnai patiriantys nerimą, depresiją ir baimę, palyginti su 67 proc. labiau įsitraukusių respondentų.
Baimės, nerimo ir depresijos atvejų dažniau (46 proc.) pasitaikė tarp tų, kurie tiki, kad gabūs mediumai gali bendrauti su mirusiųjų dvasiomis, palyginti su 34 proc. tų, kurie nesutinka su šiuo tikėjimu.
Taip pat 40 proc. respondentų, kurie mano, kad „Motina Žemė arba Visata“ yra svarbus vadovas, informavo apie psichikos sveikatos problemas, palyginti su 25 proc. tų, kurie nesilaiko šios nuostatos. Tarp asmenų, kurie socialiniais ir politiniais klausimais priskiriami prie „nuosekliai liberalių“, 38 proc. teigė dažnai patiriantys nerimą, depresiją ar baimę, o tarp tų, kurie nepriskiria savęs prie nuosekliai liberalių žmonių, tik 22 proc. pranešė apie tokius pačius iššūkius .
