Pasak amerikiečių kunigo Mike’o Schmitzo (Maiko Šmičo), pragaro kaip galimybės žmogui egzistavimas jo gyvenimo pabaigoje liudija Dievo gerumą.
„Gyvenimo pabaigoje Jis tiesiog suteikia mums tai, ką patys iš tiesų esame pasirinkę“, – sakė jis pranešime pavadinimu „…Ir mūsų mirties valandą“, kurį skaitė konferencijoje SEEK 2026 Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV). „Man atrodo nepaprastai svarbu tai suvokti: jei aš nenoriu Dievo, aš ir gaunu – ne Dievą.“
„Jeigu tam tikru momentu savo pasirinkimais sakau: ‚Dieve, nenoriu Tavęs’, Jis leidžia man būti be Jo – o tai kitaip vadinama pragaru, – tęsė kunigas. – Pragaras – tai buvimas be Dievo. Jei tokio buvimo noriu, Dievas savo gerumu ir teisingumu man jį leidžia.“
Konferencijoje SEEK 2026, kurią organizavo amerikiečių judėjimas FOCUS, iki sausio 5 dienos Kolambuse, Denveryje ir Fort Vorte (Teksaso valstijoje) bus iš viso susirinkę apie 26 tūkst. dalyvių.
Kunigas Schmitzas taip pat kalbėjo apie tai, kaip krikščionys mąsto apie mirtį, pabrėždamas, kad mūsų tikėjimas daug parodo, kaip suvokiame gyvenimą ir kiek pasitikime Dievu.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į teoriją, teigiančią, kad Dievas mirties valandą apsireiškia žmogui visa savo šlove, todėl tampa neįmanoma Jo nepasirinkti ir, atitinkamai, neįmanoma kam nors patekti į pragarą.
Pragaras – tai buvimas be Dievo.
Šią teoriją Schmitzas pavadino visiška nesąmone. „Jei kalbėti paprastai – tai tiesiog tuščios kalbos, – patikslino jis. – Ji ne tik klaidinga, bet ir paverčia Dievą tironu, – sakė kunigas. – Dievas leidžia mums rinktis net ir blogį, kad išsaugotų mūsų laisvą valią. Dievas nenori, kad kuris nors iš mūsų nusidėtų, tačiau Jis tai toleruoja, kad išsaugotų mūsų laisvę. Kodėl? Todėl, kad Dievas mums sako: ‚Tu esi svarbus, ir tavo pasirinkimai yra svarbūs.‘“
Kunigas pažymėjo, kad jeigu gyvenimo pabaigoje, „leidęs mums nugyventi visą gyvenimą, per kurį mūsų pasirinkimai skaudino aplinkinius“, Dievas galiausiai peržengtų žmogaus gebėjimą laisvai Jį pasirinkti, tai būtų „vergystė“.
„Jeigu Dievas mūsų mirties akimirką dėl savo meilės mus priverstų Jį pasirinkti, Jis būtų blogas Dievas, – sakė jis. – Kodėl? Jei Dievas visą šį laiką žinojo, jog paskutinį, didžiausią ir svarbiausią mūsų gyvenimo pasirinkimą Jis iš mūsų atims, paversdamas visą ankstesnį gyvenimą beprasmiu, tuomet kyla klausimas – kodėl Jis laikė mus šiame kančios pasaulyje?“
„Tai, kad Dievas išsaugo mūsų laisvę net tada, kai mes Jo nenorime, rodo, jog Jis ir toliau lieka geras, – sakė kunigas. – Pragaro egzistavimas, jo tikrovė ir tai, kad mūsų pasirinkimai yra tikrai reikšmingi, ir leidžia išsaugoti Dievo gerumo sampratą.“
Galiausiai Schmitzas konferencijos dalyviams pabrėžė, kad „visa tai prasideda jau dabar“. Remdamasis populiarios kultūros personažu Grinču, jis pažymėjo, jog nors skaistykla gali būti laikoma savotišku „planu B“, pats gyvenimas „yra ta vieta, kurioje Dievas ugdo žmogaus širdį, ją išplėsdamas“.
„Tiesą sakant, skaistykla jau prasidėjo, – baigdamas kalbėjo jis. – O tai reiškia, kad dangus taip pat prasideda jau dabar – kiekvieną dieną.“
