Š. m. sausio 27-ąją tikintieji ir visas būrys Lietuvos dvasininkų bei svečiai iš Vatikano ir Lenkijos rinkosi pal. Jurgio Matulaičio 99-ųjų gimimo dangui metinių minėjimui Marijampolėje, šv. Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje.
Katechezę skaitė kun. Vitalijus Kodis OP – Palaimintojo Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos vicepostulatorius. Po jo buvo melžiamasi Šv. Rožinio malda, o vėliau aukotos iškilmingos Šv. Mišios, liturgijai vadovavo JE Vilniaus arkivyskupas, metropolitas Gintaras Grušas. Po Šv. Mišių ganytojai ir tikintieji meldėsi pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje, o šventė baigėsi dvasinga ir linksma agape.
Šiais ir ateinančiais 2027 metais daug girdėsime apie brangų kunigą, vyskupą, lietuvį, palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Mat šiais metais minime 100-ąsias Lietuvos Respublikos bei Šventojo Sosto konkordato ratifikavimo metines, kurį rengiant ir steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją, pal. Jurgis Matulaitis anuometis apaštalinis Vatikano vizitatorius atliko pagrindinį vaidmenį.
Šiuo paskutiniuoju savo žemiško gyvenimo darbu, o taip pat ir kitais būdais – rūpindamasis dvasiniu ir socialiniu visuomenės augimu, telkdamas įvairių tautų bendruomenes – jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, o 1987-aisiais Matulaičio paskelbimas palaimintuoju dar kartą patvirtino, kad jis – vienas ryškiausių Lietuvos dvasinių ir visuomeninių autoritetų.
Kitais metais minėsime pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui 100 metų sukaktį. Šių visai Lietuvai ir Katalikų Bažnyčiai reikšmingų įvykių minėjimui, LR Seimas 2027-uosius metus nusprendė paskelbti atmintinais Palaimintojo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos bei Šventojo Sosto konkordato metais.
Pal. Jurgio Matulaičio vardas pažįstamas ar bent girdėtas daugeliui. O štai apie jo vardu pavadintą draugiją – pasauliečių bendruomenę – žino nedaugelis. Įkvėpta Jurgio Matulaičio dvasingumo ir siekdama tęsti jo misiją „blogį nugalėti gerumu“ (lot. Vince malum in bono), Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija (PJMD) ištvermingai veikia ir plečiasi įvairiose Lietuvos parapijose, puoselėdama dvasinį gyvenimą ir skleisdama tėvo Jurgio palikimą.
Draugijos gimimas
PJMD ištakos siekia 2003 metus, kai pirmoji norinčiųjų geriau pažinti pal. Jurgio dvasingumą ir juo gyventi grupelė susibūrė Kazlų Rūdos parapijoje. 2007-aisiais, minint pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 20-ąją sukaktį, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys ir tėvai marijonai lankėsi parapijose ir kvietė iš naujo atrasti palaimintojo šventumo liudijimą. Jį šv. Jonas Paulius II pavadino „dovana lietuvių tautai ir Bažnyčiai“. Tuomet ir kilo idėja įkurti pasauliečių draugiją.
Draugijos gimimas – tai ir Vatikano II Susirinkimo dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen Gentium raginimų pasauliečiams, atgarsis, tačiau Pal. Jurgis pusšimčiu metų anksčiau pranašiškai įžvelgė pasauliečių įsitraukimo į Bažnyčios darbus būtinybę. Savo dienoraštyje jis rašo: „Kaip ypatingas uždavinys dabartinėje gadynėje, manding, turėtų būti: įtraukti didesnius žmonių būrius, platesnę visuomenę į aktyvesnį darbą dėl tikėjimo ir Bažnyčios apgynimo ir praplatinimo“ ir akcentuoja pasauliečių vyrų ir moterų įtraukimo į aktyvų darbą „dėl tikėjimo ir Bažnyčios apgynimo ir praplatinimo“ svarbą (Užrašai, Vilnius: 1998, p. 19).
2008 m. sausio 27 d., minint pal. Jurgio gimimą dangui, Marijampolėje įvyko steigiamasis Draugijos narių suvažiavimas. Nuo tada sausio 27-oji Draugijos nariams – kasmetinio susitikimo ir šventės Marijampolėje, tėvo Jurgio artumoje, diena. Tų pačių 2008-ųjų kovo 12 d. Draugijos veiklai pritarė ir ją palaimino Lietuvos Vyskupų Konferencija.
Šiandien PJMD jungia 16 skyrių ir toliau plečiasi. Šią vasarą veiklą pradėjo naujas skyrius Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) rektorate ir pirmieji septyni jo nariai jau atliko pasižadėjimus.
Draugijos veikla
Tėvas Jurgis itin vertino pasauliečių gebėjimą pasiekti nepasiekiamus, pabrėždamas jų unikalų vaidmenį ten, kur dvasininkija neretai atstumiama ar negali prasiskverbti: „Jie galėtų ten įnešti Kristų, kur mes, kunigai, net nė prieiti negalime“. Visgi tam, kad ši veikla būtų vaisinga, būtinas nuoseklus pasauliečių ugdymas ir lavinimas.
Matulaitis akcentavo, kad prieš įtraukiant žmones į darbus, juos būtina parengti: „Kiek čia gero galėtų padaryti pasauliečiai vyrai ir moterys, kad juos tik pirmiau geriau tikėjimo išmokinus, apšvietus, supažindinus su mūs Bažnyčios reikalais, kad juos uždegus švento uolumo ugnimi…“. (Užrašai, Vilnius: 1998, p. 19).
Pasak paskutines tėvo Jurgio gyvenimo valandas aprašiusio marijono kunigo Igno Česaičio, tėvas Jurgis 1927 m. sausio 27 d. naktį, savo mirties patale Kaune, laimindamas vienuoliją, uždėjo ranką jam ant galvos ir pakartotinai sušnabždėjo: „Rikiuokitės ir pasišvęskite! Rikiuokitės ir pasišvęskite!“ (T. Gorski MIC. Palaimintasis Jurgis Matulaitis, Kaunas: 2009, p. 470-471). Šis priesakas šiandien vertinamas ne tik kaip dvasinis palikimas, bet ir kaip galingas priminimas apie reikalingą auką bei raginimas mums, pasauliečiams su atsidavimu tarnauti Bažnyčiai ir visuomenei, dirbti dėl didesnės Dievo ir Bažnyčios garbės.
PJMD yra kaip tik tokia organizacija, kurioje šie tėvo Jurgio palinkėjimai ir paraginimai lėtai, bet užtikrintai virsta kūnu. Įkvėpta palaimintojo dvasingumo ir siekdama tęsti jo misiją „blogį nugalėti gerumu“, draugija ištvermingai veikia įvairiose Lietuvos parapijose, puoselėdama dvasinį gyvenimą, ugdydamasi bei lavindamasi ir skleisdama tėvo Jurgio palikimą. Draugijos veikla vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis.
Visų pirma – narių dvasinio gyvenimo ugdymas per gilesnį pal. Jurgio pažinimą. Draugijiečiai kartą per mėnesį susitinka savo skyriuje bendrai maldai – skaito Dievo Žodį ir tėvo Jurgio mintis, dalijasi tikėjimo išgyvenimu. Malda ir dalijimasis – tai Draugijos sambūvio šaltinis, iš kurio semiamasi įkvėpimo gyventi ir veikti.
Antroji kryptis – geri darbai: draugijos narių veikla apima tarnystes savoje parapijoje ir pagalbą stokojantiems – gailestingumo darbus, per kuriuos skleidžiamas Kristaus meilės liudijimas ir vykdomas pal. Jurgio Matulaičio raginimas stoti „į darbą dėl Dievo garbės, dėl tikėjimo apgynimo ir praplatinimo“ (ten pat).
Galiausiai – liudijimas visuomenėje: PJMD nariai siekia skleisti Palaimintojo dvasingumą ir mokymą, organizuodami teminius renginius, susitikimus, rekolekcijas. Tačiau visų pirma – kasdieniai liudijimai šeimose, bendruomenėje ar darbo kolektyvuose primena, kad krikščioniškosios vertybės yra gyvos ir veikiančios.
Draugijos aktualumas šiandien?
Šiandieninėje Lietuvoje išgyvenamas akivaizdus visuomenės susiskaldymas, pykčio proveržiai, vis sunkiau girdimas pagarbus dialogas, tiesa painiojama su melu, o laisvas žodis susiduria su atmetimo kultūra, stiprėja sekuliarizacija, menksta pagarba tradicinei šeimai ir žmogaus gyvybei, pastebima nepagarba tikėjimui ir tikintiesiems. Tai aiškus ženklas, kad reikalingas dvasinis atsinaujinimas ir tikrosios bendrystės paieškos.
Palaimintasis Jurgis yra rašęs: „Dievas ir Jo garbė tegu būna viduriu mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai“ (Užrašai, Vilnius: 1998, p. 3). Šis Palaimintojo Jurgio palinkėjimas sau, šiandienos visuomenės skaudulių akivaizdoje gali tapti raktu į susikalbėjimą bei santarą. Tvirtai atsirėmus į patikimiausią pagrindą Kristų gali rastis naujos sambūvio formos, pagrįstos kito priėmimu, pagarba ir meile.
Šiuo atveju PJMD tampa gyvu vilties ženklu. Ji buria įvairaus amžiaus, profesijų ir politinių pažiūrų žmones, trokštančius gyventi krikščioniškomis vertybėmis ir grįžti prie bendruomeniškumo, dialogo, santaros, taikaus ir pagarbaus bendravimo bei vienybės dvasios.
Draugija yra atvira ir kviečia visus praktikuojančius katalikus, trokštančius gyventi Evangelijos dvasia ir branginančius palaimintojo Jurgio Matulaičo dvasinį palikimą, norinčius tapti „mažomis Kristaus švieselėmis“ šiuolaikinės visuomenės šešėliuose, jungtis į veikiančius skyrius savo parapijose ar steigti naujus.
