Visoje Europoje itin padaugėjo neapykantos nusikaltimų prieš krikščionis, ypač didelį susirūpinimą kelia elgesys su krikščionimis Jungtinėje Karalystėje, praneša „Christian Today”.
Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, paskelbtoje naujoje Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje observatorijos (OIDAC) ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. 30-yje Europos šalių užfiksuoti 748 atvejai, o ankstesniais metais jų buvo 519.
Šie skaičiai reiškia, kad 2021-2022 m. prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų padaugėjo 44 proc. Per tą patį laikotarpį dar labiau padaugėjo bažnyčių padegimų – nuo 60 iki 105, t. y. 75 proc. daugiau.
Daugiausia bažnyčių padegimų buvo įvykdyta Vokietijoje, po to Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Be padegimų, užfiksuota ir kitų atvejų, pavyzdžiui, grafičių, krikščioniškų vietų išniekinimo, fizinių užpuolimų, įžeidinėjimų ir grasinimų.
OIDAC teigė, kad „daugiau nusikaltimų turi aiškų ekstremistinį motyvą” nei anksčiau.
Tyrimų grupės vykdomoji direktorė Anja Hoffmann (Anja Hofman) teigė: „Anksčiau vandalizmo ar bažnyčių išniekinimo motyvai dažniausiai likdavo neaiškūs, o dabar pastebime, kad vis daugiau nusikaltėlių palieka pranešimus, kuriuose atskleidžiami ekstremistiniai motyvai, arba net socialiniuose tinkluose išdidžiai teigia, kad yra įvykdytų nusikaltimų autoriai.
„Dažnai tai būna radikalizuoti ideologinių, politinių ar religinių grupių nariai, kurie vadovaujasi antikrikščionišku pasakojimu.”
Tuo pat metu keliose Europos šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, dėl „neaiškių” „neapykantos kalbos” įstatymų krikščionys stigmatizuojami ir persekiojami.
A. Hoffmann išskyrė Jungtinę Karalystę, kuri kelia ypatingą susirūpinimą po to, kai krikščionys mokytojai Benas Dybowski (Benas Dybovskis) ir Joshua Sutcliffe’as (Džošua Sutklifas) bei mokyklos kapelionas kunigas Bernarasd Randallas (Bernardas Randalas) buvo atleisti iš darbo už tai, kad dalijosi savo krikščioniškais įsitikinimais seksualumo ar lytinės tapatybės klausimais. Anksčiau šiais metais Mokymo reguliavimo agentūra (TRA) uždraudė J. Sutcliffe’ui mokyti dėl atsisakymo vartoti mokinio pageidaujamus įvardžius.
Kaip pasakojama, „ypač stulbinantis” Jungtinėje Karalystėje buvo savanorės už gyvybę Isabel Vaughan-Spruce (Izabelės Vogan Sprius) areštas už tai, kad ji tyliai meldėsi mintyse abortų klinikos „buferinėje zonoje”. Šį mėnesį ji vėl buvo nubausta, nors už panašius incidentus teismai ją jau buvo išteisinę.
A. Hoffmann sakė: „Krikščionių persekiojimas už pagrindinių religinių pažiūrų reiškimą viešai yra labai problemiškas religijos laisvės ribojimas”.
„Tam tikruose „neapykantos kalbos” teisės aktuose kai kuriose Europos šalyse vartojamos labai miglotos formuluotės arba apskritai nėra aiškaus apibrėžimo”, – pabrėžia ji.
„Atlikę teisinę analizę nustatėme, kad krikščioniškos doktrinos reiškimo prieštaringais klausimais kriminalizavimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių krikščionys buvo stigmatizuojami ir persekiojami”, – kalbėjo organizacijos atstovė.
Ji pridūrė: „Kai krikščionys bus priversti rinktis tarp savo moralinių vertybių ir profesijos, visuomenės lauks sunki ateitis.”
OIDAC ataskaita buvo paskelbta Tarptautinę tolerancijos dieną ir sutapo su tą pačią dieną Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskelbta atskira neapykantos nusikaltimų ataskaita. Remiantis šia ataskaita, 2022 m. buvo užregistruoti 792 prieš krikščionis nukreipti neapykantos nusikaltimai.
Reaguodama į OIDAC išvadas, ESBO atstovė kovai su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija profesorė Regina Polak paragino vyriausybes dėti daugiau pastangų šiai problemai spręsti.
Ji teigė: „OIDAC duomenimis, didėjantis prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų skaičius Europoje kelia didelį nerimą. Itin būtina didinti tiek vyriausybių, tiek visuomenės informuotumą apie šią problemą ir imtis politinių priemonių jai spręsti bei ryžtingai su ja kovoti.”
