Bangladeše kilo chaoso ir pykčio protrūkis: policija pranešė, kad pirmadienį, minioms pradėjus keršto išpuolius prieš atsistatydinusios ir šalį palikusios ministrės pirmininkės Sheikh Hasinos (Šeich Hasinos) sąjungininkus, žuvo mažiausiai 109 žmonės.
Tai daugiausiai aukų pareikalavusi diena nuo liepos pradžioje prasidėjusių protestų pradžios, o bendras žuvusiųjų skaičius pasiekė 409, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, paremti policijos, vyriausybės pareigūnų ir ligoninių gydytojų duomenimis.
76-erių premjerė valdžioje buvo nuo 2009 metų, tačiau sausį buvo apkaltinta rinkimų klastojimu, o pastarąjį mėnesį vyko mitingai prieš valstybės tarnautojų įdarbinimo kvotas. Milijonai žmonių išėjo į gatves reikalaudami jos atsistatydinimo.
Pirmadienį ji paliko postą, o protestuotojai šturmavo jos rezidenciją Dakoje.
Nuo pat liepos pradžios premjerė siekė numalšinti po šalį išplitusius protestus prieš jos vyriausybę, tačiau po žiaurių neramumų, kai sekmadienį žuvo beveik 100 žmonių, ji pabėgo iš Bangladešo.
Protestuotojai šturmavo parlamentą ir padeginėjo televizijos stotis, o kai kurie iš jų daužė Sh. Hasinos tėvo, šalies nepriklausomybės didvyrio Sheikho Mujiburo Rahmano (Šeicho Mudžiburo Rahmano) paminklus.
Visoje šalyje buvo padegta ir apiplėšta Sh. Hasinos partijos „Awami League“ biurų, AFP pasakojo liudininkai.
Teisių gynimo grupės kaltino jos vyriausybę, kad ji piktnaudžiauja valstybės institucijomis, siekdama įtvirtinti savo valdžią ir užgniaužti kritikus, be kita ko, be teismo žudant opozicijos aktyvistus.
Autokratiška ranka valdant Sh. Hasinai, saugumo pajėgos buvo jai lojalios.
Studentai siūlo Nobelio premijos laureatą
Prieš numatomą susitikimą su kariuomenės vadu studentų protestų lyderiai antradienį pareiškė norintys, kad vyriausybei vadovautų 84 metų Nobelio premijos laureatas ir mikrofinansavimo pradininkas Muhammadas Yunusas (Muhamadas Junusas).
„Mes pasitikime Dr. Yunusu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Asifas Mahmudas, vienas pagrindinių grupės „Studentai prieš diskriminaciją“ (SAD) lyderių.
Bangladešo kariuomenės vadas generolas Wakeris Uz Zamanas (Vakeris Uz Zamanas) sakė, kad komendanto valanda bus atšaukta antradienio rytą, o kariškiai suformuos laikinąją vyriausybę.
Bangladešo prezidentas Mohammedas Shahabuddinas (Mohamedas Šahabudinas) vėlai pirmadienį įsakė paleisti protestuose dalyvavusius kalinius, taip pat buvusią ministrę pirmininkę ir pagrindinę opozicijos lyderę 78 metų Khaledą Zią (Chaledą Ziją).
Prastėjančios sveikatos Kh. Zią 2018-aisiais jos varžovė Sh. Hasina įkalino už kyšininkavimą.
Prezidentas ir kariuomenės vadas vėlai pirmadienį taip pat susitiko su pagrindiniais opozicijos lyderiais, o prezidento atstovai spaudai pranešė, kad „nuspręsta nedelsiant suformuoti laikinąją vyriausybę“.
Kol kas neaišku, ar jai vadovaus Wakeris Uz Zamanas.
Politinis vakuumas
Sh. Hasinos likimas taip pat lieka neaiškus. Ji pabėgo iš šalies sraigtasparniu, AFP sakė lyderei artimas šaltinis.
Kaimyninės Indijos žiniasklaida pranešė, kad Sh. Hasina nusileido karinėje oro bazėje netoli Naujojo Delio.
Vienas aukšto rango šaltinis teigė, kad ji norėjo vykti į Londoną, tačiau britų vyriausybės raginimai atlikti Jungtinių Tautų vadovaujamą tyrimą dėl „precedento neturinčio smurto“ verčia tuo abejoti.
Protestuotojai plačiai ragino užtikrinti, kad artimi Sh. Hasinos sąjungininkai liktų šalyje.
Bangladešo kariuomenė pranešė, kad pirmadienio vakarą uždarė tarptautinį Dakos oro uostą, nenurodydama priežasties.
Bangladešas turi ilgą perversmų istoriją.
2007-ųjų sausį, kilus dideliems politiniams neramumams, kariuomenė paskelbė nepaprastąją padėtį ir dvejiems metams paskyrė kariškių remiamą laikinąją vyriausybę.
Vašingtone įsikūrusio Wilsono (Vilsono) centro Pietų Azijos instituto direktorius Michaelas Kugelmanas (Maiklas Kugelmanas) įspėjo, kad po Sh. Hasinos pasitraukimo „liks didelis vakuumas“ ir kad šalis atsidūrė „nežinomoje teritorijoje“.
„Artimiausios dienos bus labai svarbios“, – sakė jis.
JT ir Europos Sąjungos vadovai pirmadienį paragino tvarkingai ir taikiai pereiti prie demokratinio valdymo Bangladeše.
Tuo metu buvusi kolonijinių laikų valdytoja Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos ragino laikytis ramybės.
