Nyderlandų rinkėjai trečiadienį balsuoja vietos valdžios rinkimuose ir juose įpykusių ūkininkų partija meta iššūkį ministrui pirmininkui Markui Rutte (Markui Riutei) bei jo kovos su klimato kaita planams.
Balsavimas provincijoje, kuris taip pat nulems parlamento aukštųjų rūmų sudėtį, vyksta po kelis mėnesius trukusių audringų ūkininkų protestų, sulaukusių ir buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) palaikymo.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad „Ūkininkų ir piliečių judėjimas“ (BBB), kuris buvo įkurtas 2019 metais ir turi tik vieną vietą parlamente, gali būti vienas didžiausių trečiadienio rinkimų laimėtojų – M. Rutte valdančiosios koalicijos sąskaita.
Jei ūkininkai pasiektų gerų rezultatų, jie galėtų susivienyti su kitomis Senato partijomis ir blokuoti M. Rutte teisės aktą, kuriuo tikimasi sumažinti gyvulių skaičių ir galbūt uždaryti kai kuriuos ūkius.
Nuo 2010 metų valdantis M. Rutte – ilgiausiai pareigas einantis Nyderlandų lyderis – sako turįs vilties, kad keturių partijų koalicija, vadovaujama jo centro dešiniosios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD), gali išspręsti problemas, įskaitant planus dėl žemės ūkio.
Savaitgalį premjeras Nyderlandų televizijai teigė, kad koalicija „visada buvo pasirengusi prisiimti atsakomybę sunkiomis aplinkybėmis“, ir atmetė spėliones, kad jis gali pasitraukti.
Tačiau beveik 18 mln. gyventojų turinčios šalies, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje po JAV žemės ūkio produktų eksportuotoja, ūkininkai sako, kad vyriausybė juos ignoruoja.
„Mes nesijaučiame išgirsti, – naujienų agentūrai AFP teigė Erikas Steginkas, BBB prezidentas ir kiaulių augintojas. – Kartais net nebesijaučiame laukiami savo šalyje.“
Ūkininkų protestai
Ūkininkų protestai ir jų simbolis – aukštyn kojomis apversta Nyderlandų vėliava – patraukė viso pasaulio dėmesį: ūkininkai blokavo greitkelius, ant kelių pylė mėšlą, triukšmingai mitingavo prie politikų namų.
Tūkstančiai ūkininkų šeštadienį susirinko į mitingą Hagoje, o klimato aktyvistai tuo pat metu užblokavo vieną pagrindinių gatvių kitoje miesto dalyje.
Nyderlandų vyriausybė teigia, kad iki 2030 metų turi 50 proc. sumažinti taršą azotu, o šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos visų pirma išsiskiria iš trąšų ir mėšlo.
Anot vyriausybės, tai būtina siekiant sušvelninti būsto krizę Nyderlanduose, nes teismo sprendimu dėl aplinkosaugos priežasčių buvo sustabdyti dideli statybos projektai, kurių metu taip pat išmetamas azotas.
M. Rutte vyriausybė tvirtina, kad iki 2035 metų planuoja skirti 25 mlrd. eurų žemės ūkio sektoriui paremti, visų pirma mažinant gyvulių skaičių, bet galbūt ir „nusavinant“ ūkius.
Ūkininkai sako, kad vis dar nebaigtuose rengti pasiūlymuose, palyginti su tokiais sektoriais kaip pramonė ir transportas, jiems taikomos neteisingos priemonės.
Šiais planais taip pat susirūpino pasaulio kraštutiniai dešinieji, kurie, nepateikdami jokių įrodymų, teigia, kad tai grėsmingas globalistų sąmokslas siekiant iš ūkininkų atimti jų žemę.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų Demokratijos forumas (FvD) laimėjęs praėjusius provincijų rinkimus 2019 metais, šį kartą pralaimės.
Jo vadovas Thierry Baudet (Tjeri Bodė) pastaraisiais metais propagavo COVID-19 skeptikų sąmokslus ir sakė, jog tikisi, kad „didvyris“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės karą Ukrainoje.
