Malda tau padeda suprasti, kad vieta, kurioje lankosi Dievas – tai tavo širdis. Nepainiok jos su savo oda. Tavoji širdis – tai slaptosios tavo šaknys. Būtent ten neskubėdamas ir leidiesi žingsnelis po žingsnelio.
Mylėti galvotrūkčiais skubant – tai ne meilė. Ženk ilgųjų žygių žygeivių žingsniu ir leiskis savo širdin. Psalmės apsakys tau žmogaus širdies menkystę ir taurumą. Ji dviveidė, sukta, tamsi, uždara. Dievui ją aplankius, ji dūžta į šipulius, kad geriau atsivertų, ir tada džiūgauja, krykštauja, gieda, šokinėja, kibirkščiuoja. Tedžiūgauja Viešpaties ieškančiųjų širdis!
Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė
