Kovo mėnesį penkių Skandinavijos šalių vyskupai paskelbė pastoracinį laišką, kuriame patvirtino Katalikų Bažnyčios mokymą apie žmogaus lytiškumą.
„Šis sandoros ženklas – vaivorykštė – mūsų laikais pretenduoja tapti vienu metu politinio ir kultūrinio judėjimo simboliu, – rašė vyskupai. – Tačiau mes pareiškiame, kad nesutinkame, kai šis judėjimas iškelia požiūrį į žmogaus prigimtį, kuris abstrahuojasi nuo įkūnyto asmens vientisumo, tarsi prigimtinė lytis būtų atsitiktinė.”
Trondheimo (Norvegija) vyskupas Erikas Vardenas kalbėjosi su CNA apie vyskupo vaidmenį ir apie tai, kodėl Šiaurės šalių vyskupų konferencija nusprendė paskelbti laišką apie lytiškumą ir translytiškumą šiuo metu.
„Akivaizdu, kad ši tema jau seniai buvo mūsų akiratyje, kaip ir bet kurio kito žmogaus akiratyje, – praėjusią savaitę telefonu sakė E. Vardenas. – Mums buvo akivaizdu, kad svarbu pasakyti ką nors konstruktyvaus”.
Vyskupai šį klausimą aptarė 2022 m. rudenį vykusiame posėdyje, o vienas iš narių parašė laiško projektą, kuris buvo aptartas kovo mėn. susirinkime.
„Mes iš esmės sutarėme dėl to, ką ir kaip norime pasakyti, – sakė jis. – Kalbant apie turinį, manau, kad buvome visiškai sutarę.”
Jis sakė, kad pastoracinis laiškas buvo parašytas savo vyskupijų žmonėms.
„Tačiau manau, kad tai yra visos šios sinodo dinamikos dalis, – pridūrė jis. – Esmė ta, kad kiekvieno balsas turi būti išgirstas. Mes jautėme, kad turime kažką, kuo norime ir turime prisidėti prie vykstančių diskusijų.”
48 metų E. Vardenas yra trapistų vienuolis ir dvasinis rašytojas. 2020 m. jis buvo konsekruotas Trondheimo, esančio centrinėje Norvegijoje, vyskupu.
Jis pažymėjo, kad diskusijose apie lytį ir lytiškumą „viskas yra subjektyvizuojama” ir sutelkiamas dėmesys į individualias žmonių istorijas ir žaizdas – taip peršama mintis, kad kiekvienas „turi savo tiesą”.
„Norėjome aiškiai pasakyti, kad šį laišką siunčiame ne kaip aštuoni pavieniai vyrukai, kurie dėl kažko susitarė ir nusprendė tai paskelbti pasauliui, – aiškino jis, – bet kad mums pavesta mokymo tarnystė, o ši tarnystė – tai ne savo nuomonės išsakymas, bet mokymas ir kuo aiškesnis mums duotos tiesos aiškinimas.”
„Tikėjimo lobyno sąvoka yra labai giliai įsišaknijusi krikščioniškajame tikėjimo perdavimo supratime. Tai nepaprastai naudingas priminimas, kokia yra vyskupo užduotis – saugoti šį indėlį, kuris yra didžiulis ir platus, ir supažindinti žmones su jame slypinčiu turtingumu”.
Vyskupų pastoracinis laiškas buvo garsiai perskaitytas kovo 25-26 d. Mišiose Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos katalikų bažnyčiose.
E. Vardenas sakė, kad vyskupus nustebino dėl laiško kilęs susidomėjimas.
„Laiškas yra ilgesnis nei vidutinė homilija, todėl tikintiesiems sukėlė tam tikrą gavėnios nuovargį, – sakė jis, – kai laiškas buvo skaitomas per Mišias. Tačiau jie jį priėmė labai maloniai.”
Jis sakė, kad šiais laikais klausimai apie lytiškumą yra visų galvose, ypač atsižvelgiant į jų paplitimą žiniasklaidoje. Iš dalies laiško priėmimas sukėlė „palengvėjimo jausmą, kad galime apie tai kalbėti”, sakė E. Vardenas.
„Iš dalies norėjome sukurti aplinką, kurioje būtų galima apie tai kalbėti be polemikos”, – paaiškino jis ir pridūrė, kad diskusija turi būti „pagrįsta tikėjimu, Šventuoju Raštu, kristologija”, t. y. mokslu apie Jėzaus Kristaus asmenį.
„Krikščionišku požiūriu, antropologija, atskirta nuo kristologijos, yra neišbaigta ir neišsami. Kai Bažnyčia kalba šiais klausimais, ji turi kalbėti remdamasi tuo, kas yra jos ypatingas įžvalgų lobis, t. y. kristocentrine įžvalga”, – pridūrė E. Vardenas.
Nors Bažnyčios mokymą apie lytiškumą ne visada lengva iškelti, jis pabrėžė, kad tikisi, jog žmonės vis dėlto kalbėsis apie tai prie pietų stalo.
„Dar vienas labai svarbus dalykas, – sakė jis, – kad apie šiuos dalykus kalbėtume su įvairiomis kartomis. Skirtingos kartos kalba skirtingomis kalbomis, bet kai kalbama apie lytiškumo klausimus, kai vyksta didžiulis kultūrinis pokytis, kyla pavojus, kad kalbėsime vieni apie kitus”, – telefonu sakė jis žurnalistams. Jo nuomone, vyskupai negali priversti žmonių kalbėtis, tačiau gali juos pakviesti pokalbiui.
„Apie tai sunku kalbėti, todėl turime praktikuoti”, – pabrėžė jis.
„Egzistuoja dvasinis motyvas apie tinkamą laiką, ir svarbu stengtis jį rasti tinkamą”, – sakė vyskupas.
E. Vardenas sakė, kad paskelbdami laišką vyskupai tikėjosi, jog jis taps tolesnių diskusijų šeimose, grupėse ir parapijose katalizatoriumi.
„Daug kas priklausys nuo vietinių iniciatyvų, – sakė jis. – Yra šiek tiek rizikos, kad vyskupų pastoraciniai laiškai nėra tai, ką žmonės nuolat skaitys per metus”. Trondheimo vyskupijoje E. Vardenas paragino savo kunigus ir katechetus įtraukti laiško turinį į savo pamokslus ir darbą su jaunimu.
E. Vardenas taip pat rengs kassavaitinių 5-10 minučių trukmės tinklalaidės epizodų seriją anglų kalba lytiškumo ir kitomis temomis. Juos bus galima žiūrėti internetu po Velykų.
Ganytojas sakė, kad prie šios temos grįš ir kai kuriuose kituose pokalbiuose bei katechezėse.
