Mokslininkė ir teisininkė Martha Patricia Molina, laikraščio „La Prensa” redakcinės kolegijos narė, pranešė, kad prezidento Danielio Ortegos vadovaujama Nikaragvos diktatūra 2022-2023 m., t. y. pusantrų metų laikotarpiu, iš šalies išsiuntė 65 vienuoles, rašo CNA.
Pasak teisininkės, iš viso šalyje nukentėjo 10 religinių kongregacijų.
„Nuo 2022 m. iki 2023 m. iš šalies buvo išsiųstos 65 vienuolės ir uždrausta atvykti šešioms moterims iš įvairių religinių kongregacijų, iš viso 71″, – liepos 29 d. feisbuko įraše rašė M. P. Molina.
Teisininkė taip pat yra ataskaitos „Nikaragva: Persekiojama Bažnyčia?”, kurioje užfiksuota daugiau kaip 500 išpuolių prieš Bažnyčią šalyje nuo 2018 m., autorė.
„Saugumo sumetimais neminėsiu likusių kongregacijų [penkių], nes jau žinome, kad diktatūra gali viską. Dauguma vienuolių buvo išvarytos naudojant psichologinį smurtą”, – socialiniame tinkle apgailestavo M. P. Molina.
Teisininkė pažymėjo, kad keturi kunigai iš skirtingų vyskupijų ir kelios vienuolės jai nurodė, jog represijų aukų skaičius yra didesnis nei užfiksuotas jos tyrime.
„Jos man sako, kad šiuo metu sunku rasti kongregaciją su užsienietėmis seserimis, nes jos visos buvo ištremtos”, – atskleidžia teisininkė.
Ji priduria, kad šaltiniai šalyje rodo, kad „Nikaragvos vienuolėms, kurios norėjo grįžti į šalį ir užimti išvarytų užsieniečių vietą, buvo neleista sugrįžti”.
„Tikslaus skaičiaus nežinojome, nes dauguma kongregacijų nusprendė tylėti ir aukoti tą kankinystę už Nikaragvos diktatorių ir jiems dirbančių asmenų atsivertimą”.
Paskutinis valstybės represinis aktas prieš vienuolių kongregaciją įvyko liepos pradžioje, kai Nikaragvos diktatūra panaikino Jėzaus Kristaus vargdienių brolijos seserų, į kurių vienuolyną įžengė policija, norėdama jas išvaryti, juridinio asmens statusą ir konfiskavo turtą.
Šis išpuolis įvyko praėjus metams po to, kai buvo išvaryta grupė Gailestingumo misionierių, Motinos Teresės iš Kalkutos įkurtos kongregacijos, kurią vėliau priglaudė Tilarano-Liberijos vyskupija Kosta Rikoje.
