Praėjusiais metais Nigerijoje dėl tikėjimo buvo nužudyta daugiau krikščionių nei visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus, rodo tarptautinės krikščioniškos organizacijos „Open Doors“ ataskaita „World Watch List 2026“. Iš 4 849 visame pasaulyje nužudytų krikščionių net 3 490 žuvo Nigerijoje, taip dar labiau išryškinant šalį kaip pasaulinės krikščionių persekiojimo krizės epicentrą.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 2024 m. spalio–2025 m. rugsėjo laikotarpiu dar 8 mln. krikščionių visame pasaulyje pateko į didelio persekiojimo ar diskriminacijos rizikos zoną, o bendras tokių asmenų skaičius išaugo iki 388 mln.
„Open Doors UK & Ireland“ vadovė Henrietta Blyth (Henrieta Blait) teigė, kad Užsachario Afrika, ypač Nigerija, krikščionims tapo „mirtinais spąstais“, ir išreiškė viltį, jog tarptautinė bendruomenė pagaliau pradeda rimtai reaguoti į padėtį šalyje.
Ji pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė vis dar turi reikšmingų svertų. „Ji dalyvauja saugumo, prekybos, paramos ir diplomatiniuose dialoguose. Visa tai suteikia galimybių kelti religijos ar tikėjimo laisvės klausimą“, – naujienų tarnybai EWTN News sakė H. Blyth.
Pastaraisiais mėnesiais Nigerija vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino kariniais veiksmais ir JAV pajėgos sudavė smūgius su „Islamo valstybe“ siejamoms grupuotėms šalies šiaurės vakaruose. Nors Vašingtonas ir Abudža šiuos veiksmus koordinavo, D. Trumpas apkaltino Nigerijos valdžią nesugebėjimu apsaugoti krikščionių nuo džihadistinių išpuolių.
D. Trumpas apkaltino Nigerijos valdžią nesugebėjimu apsaugoti krikščionių nuo džihadistinių išpuolių.
„Open Doors“ ekspertas Johnas Samuelis (Džonas Samuelis) teigė, kad Nigerijos valdžia vengia pabrėžti religinį smurto aspektą, baimindamasi būti pripažinta „ypatingo susirūpinimo šalimi“, kas galėtų atverti kelią tarptautinėms sankcijoms.
Tuo metu Jungtinės Karalystės specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės klausimais Davidas Smithas (Deividas Smitas) ragino Vakarų valstybes išlikti „kritiškomis partnerėmis“ Nigerijai ir drąsiai kelti religijos laisvės klausimą.
Į Nigerijos krizę 2025 m. lapkritį reagavo ir popiežius Leonas XIV, pripažinęs, kad šalyje žudomi tiek krikščionys, tiek musulmonai, ir paraginęs valdžią skatinti tikrą religijos laisvę.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad smurto priežastys Nigerijoje yra daugialypės – nuo islamistinių grupuočių „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincijos“ veiklos iki klajoklių fulanių ginkluotų grupių išpuolių Vidurio Nigerijoje. Tyrimų duomenimis, krikščionys tokiuose išpuoliuose žūsta 2,7 karto dažniau nei musulmonai.
Vaizdo įraše, parodytame ataskaitos pristatymo metu, Nigerijos pastorius Barnabas pabrėžė, kad tarptautinis dėmesys išlieka gyvybiškai svarbus. „Žmonės turi ir toliau kalbėti apie krikščionis Užsachario Afrikoje, nes mes kasdien patiriame išpuolius. Norime, kad ši žinia pasiektų visus – kad apie tai būtų kalbama, nes tai gali išgelbėti mūsų gyvybes“, – sakė jis.
