Lietuvoje tūkstančiai žmonių su negalia susiduria su išankstiniais darbdavių nusistatymais, nepritaikyta infrastruktūra ir menku įstatymų įgyvendinimu. Nors pastaraisiais metais pradėti reikšmingi pokyčiai, jų poveikis darbo rinkos įvairovės didinimui dar tik pradedamas jausti. Ar pavyks sulaužyti stereotipus?
„Nuo pat vaikystės susidūriau su negalia, kuri riboja mano judėjimo galimybes. Pabandžiau viską, kad parodyčiau savo gebėjimus ir pasitikėjimą savimi – dalyvavau daugiau nei 20 darbo pokalbių, tačiau kiekvieną kartą išėjau su nusivylimu ir be darbo pasiūlymo. Kiekvienas pokalbis būdavo kaip smūgis į veidą. Prieš pradėdamas kalbėti apie savo įgūdžius ir patirtį, dažnai susidurdavau su neigiamais žvilgsniais ar subtiliais, bet aiškiais ženklais, kad mano negalia yra nepageidaujama. Iš pirmo žvilgsnio pokalbių metu galėjau matyti, kaip darbdaviai dažnai ignoruoja mano pastangas ir bando suprasti, ar aš būsiu „per sunkus“ arba „nepatogus“ pasirinkimas“, – sako 35-erių metų Tomas.
Pasak Tomo, yra buvę atvejų, kai darbdaviai tiesiogiai sakydavo, kad jie bijo, jog negalėsiu atlikti darbo, nors jokios konkrečios problemos su mano gebėjimais nebuvo iškelta. Dažnai po pokalbių gaudavau atsakymus, kurie, nors ir formaliai buvo mandagūs, skambėjo kaip „negalime jūsų priimti, nes esate pernelyg rizikingas“. Tai buvo priedanga, maskuojanti tikrąją priežastį – mano negalią.
„Ypač skaudu buvo suprasti, kad mano gebėjimai ir patirtis buvo mažiau vertinami nei mano fizinė būklė. Nors aš visuomet stengiausi parodyti, kad esu kvalifikuotas ir motyvuotas dirbti, jausmas, kad mano negalia buvo pagrindinis veiksnys, trukdantis man gauti darbą, buvo skaudus ir demotyvuojantis“, – atsidūsta Tomas.
Galiausiai Tomas sako, kad „aš nesiruošiu pasiduoti, nes tikiu, kad mano gebėjimai ir entuziazmas turi vertę. Tačiau kartais būna sunku nuslėpti nusivylimą ir pyktį dėl to, kad mano negalia dažnai tampa kliūtimi, o ne mano stiprybės dalimi. Aš tikrai norėčiau, kad vieną dieną būtų galima matyti žmones už jų fizinių apribojimų ir vertinti juos už tai, ką jie gali pasiūlyti“.
Svarbiausia – ugdyti supratimą ir empatišką požiūrį
Siekdami plačiau įvertinti žmonių su negalia aspektus, pakalbinome asociaciacijos „Savarankiškas gyvenimas“ negalios įdarbinimo ekspertą Martyną Vitkų, kuris pats turėdamas kompleksinę negalią padeda kitiems likimo draugams.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės su negalia, ieškodami darbo Lietuvoje?
Iššūkių yra nemažai. Pirmiausia, tai darbdavių požiūris ir išankstiniai nusistatymai. Daugelis darbdavių vis dar turi įsitikinimų, kad žmonės su negalia gali mažiau prisidėti prie įmonės veiklos, nors realybė dažnai yra visiškai priešinga. Antras svarbus iššūkis – infrastruktūra. Daugelis darbo vietų Lietuvoje vis dar nėra pritaikytos žmonėms su fizine negalia. Darbo vietų pritaikymas ne visada laikomas prioritetu, o tai apsunkina žmonėms su negalia galimybę integruotis į darbo rinką.
Ar tai reiškia, kad darbdavių požiūris yra viena iš pagrindinių kliūčių?
Tikrai taip. Dažnai susiduriame su darbdaviais, kurie nežino, kaip pritaikyti darbo vietą, ar net nežino, kad tokia pagalba egzistuoja. Be to, yra įsišakniję stereotipai, kad žmonės su negalia gali dirbti tik tam tikrose srityse ar jiems reikia daugiau priežiūros, o tai atgraso darbdavius. Vis dėlto yra ir darbdavių, kurie teigiamai vertina įvairovę savo kolektyvuose ir supranta, kad žmogaus sugebėjimai nepriklauso vien nuo fizinės būklės.
Kaip manote, ar valstybės parama šiuo klausimu yra pakankama? Ar žmonės su negalia gali gauti tinkamą pagalbą siekdami įsidarbinti?
Valstybės paramos priemonės egzistuoja, tačiau jos nėra visada veiksmingos. Pavyzdžiui, darbdaviai gali gauti subsidijas, tačiau kartais biurokratinės kliūtys tampa trukdžiu pasinaudoti šiomis galimybėmis. Taip pat trūksta informacijos tiek darbdaviams, tiek pačioms žmonių su negalia bendruomenėms apie turimas paramos priemones ir programas. Reikėtų daugiau investuoti į informacijos sklaidą ir procesų supaprastinimą.
Kokių konkrečiai įgūdžių ar kvalifikacijos dažniausiai trūksta žmonėms su negalia darbo rinkoje? Ar yra galimybių tuos įgūdžius įgyti?
Dažniausiai trūksta technologinių ir skaitmeninių įgūdžių. Šiuolaikinė darbo rinka sparčiai keičiasi, ir daugelis darbo pozicijų reikalauja gebėjimų dirbti su kompiuterinėmis programomis. Vis dėlto pastaraisiais metais atsirado daugiau mokymo programų, skirtų žmonėms su negalia, tačiau jų prieinamumas vis dar ribotas, ypač regionuose. Manome, kad reikėtų daugiau investuoti į nuotolines mokymosi programas, kurios būtų pritaikytos žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Kokius praktinius veiksmus galėtų imtis darbdaviai, kad padėtų žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką?
Pirma ir svarbiausia – ugdyti supratimą ir empatišką požiūrį. Mokymai apie įvairovės valdymą ir žmonių su negalia poreikius galėtų būti puikus pradžios taškas. Taip pat svarbu investuoti į darbo vietų pritaikymą ir lankstumo užtikrinimą. Pavyzdžiui, nuotolinis darbas ar lanksčios darbo valandos gali būti labai naudingos tam tikroms negalių grupėms.
Kokias matote perspektyvas žmonių su negalia įsidarbinimo srityje Lietuvoje?
Ateitis atrodo šviesesnė. Vis daugiau organizacijų Lietuvoje pradeda suprasti įvairovės svarbą. Europos Sąjunga taip pat remia projektus, skirtus žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti, ypač keičiant visuomenės ir darbdavių požiūrį. Jei ir toliau investuosime į švietimą, mokymus ir infrastruktūrą, tikiu, kad ateityje matysime daugiau sėkmingų žmonių su negalia istorijų darbo rinkoje.
Negalia skaičiais
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 230 000 žmonių su negalia, iš kurių apie 17 000 asmenų yra iki 18 metų. Apie 72 000 asmenų, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai ir kurie yra sulaukę pensijos amžiaus. Tuo tarpu likusieji asmenys pagal dalyvumo mastą gali būti išsidėstę taip, – nuo 0 iki 25 proc. dalyvumo apie 20 000 asmenų, – nuo 30 iki 40 proc. dalyvumo apie 57 000 asmenų, – nuo 45 iki 55 proc. dalyvumo apie 59 000 asmenų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, šiuo metu bendras apdraustųjų skaičius Lietuvoje siekia apie 1 475 000 žmonių. Tuo tarpu dirbančių netekto darbingumo arba invalidumo pensijos gavėjų yra 87 300 žmonių.
2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo registruota 10 968 asmenys su negalia, iš jų 448 asmenims nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 3 104 asmenims – 30–40 proc. dalyvumo lygis, o 7 416 asmenų – 45–50 proc. dalyvumo lygis.
Valstybinio studijų fondo duomenimis, 2020 metais studijavo 444 studentai su negalia. 2021 metais studijavo 412 studentų su negalia. 2022 metais studijavo 374 studentai su negalia. 2021 metais studijavo 381 studentas su negalia.
Teisės aktų pakeitimas, suteikiantis vilties žmonėms su negalia darbintis viešajame sektoriuje
Siekdama žmonių su negalia įdarbinimo, valstybė įgyvendina įvairias žmonių su negalia užimtumo rėmimo priemones, tačiau savanoriškas žmonių su negalia įdarbinimo modelis veikia nepakankamai efektyviai. Darbingo amžiaus žmonių su negalia užimtumo rodiklis daug metų negerėja, todėl būtina ieškoti efektyvių įdarbinimo priemonių.
Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, pasiūlyta laikinai nustatyti žmonių su negalia darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Tokiu būdu užtikrinamos didesnės galimybės žmonėms su negalia įsidarbinti. Kvotų sistema sėkmingai taikoma ir kitose Europos valstybėse: Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje. Daugelyje šių valstybių ir privačiam sektoriui egzistuoja prievolė įdarbinti žmones su negalia, tačiau Lietuvoje privačiam darbdaviui pasiūlyta palikti tik rekomendaciją.
Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. žmonių su negalia (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose). Tačiau egzistuoja dideli netolygumai – kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų žmonių su negalia yra žymiai mažiau.
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje „Asmens su negalia teisė į užimtumą ir profesinę reabilitaciją“ nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remdamosi Užimtumo įstatymu.
Tuo pačiu įstatymu nustatyta, kad už asmens su negalia užimtumo politikos formavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
