Žinia apie britų karališkos šeimos nario Andrew Mountbatteno Windsoro (Endriu Mauntbateno Vindzoro) sulaikymą, o vėliau – vasario 24 d. įvykusį buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Peterio Mandelsono (Piterio Mendelsono) areštą dėl precedento neturinčio pobūdžio pateko į viso pasaulio žiniasklaidos antraštes.
Buvusio princo sulaikymas vasario 19 d. dėl netinkamo elgesio kaltinimų, susijusių su jo veikla Jungtinės Karalystės prekybos pasiuntiniu, tapo viena naujausių pasekmių po neseniai paviešintų nuteisto seksualinio nusikaltėlio ir finansininko Jeffrey Epsteino (Džefrio Epstaino) dokumentų paviešinimo.
Daugelį metų Windsoras susidūrė su Epsteino prekybos žmonėmis aukų pateiktais seksualinio netinkamo elgesio kaltinimais. Viena jų 2025 m. nusižudė.
Šis sulaikymas tapo naujausiu atsiskaitymo etapu su asmenimis, siejamais su Epsteinu, po to, kai Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas, spaudžiamas Kongreso, buvo priverstas paviešinti 3 milijonų puslapių dokumentų rinkinį.
Andrew Mountbattenas Windsoras – jaunesnysis Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III brolis, žinomas kaip princas Andrew.
Epsteino panieka Katalikų Bažnyčiai
Nors Epsteino biure kabėjo nuotrauka, kurioje jis kartu su bendrininke Ghislaine Maxwell (Gislein Maksvel) sveikina šv. Joną Paulių II per, kaip manoma, viešą audienciją, dokumentai atskleidė jo panieką viskam, kas susiję su Katalikų Bažnyčia.
Tarp daugelio paviešintų faktų paaiškėjo, kad Steve’as Bannonas (Styvas Benonas), buvęs Baltųjų rūmų vyriausiasis strategas per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadenciją, ir Epsteinas aptarinėjo strategijas, kaip pakenkti velioniui popiežiui Pranciškui.
Pasak vasario 11 d. paskelbto „Religion News Service“ pranešimo, Bannonas ir Epsteinas dažnai neigiamai kalbėdavo apie Vatikaną popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu ir reiškė viltį jį „nuversti“.
Abu vyrai taip pat kalbėjo apie savo dalyvavimą kuriant dokumentinį filmą, paremtą kontroversiška knyga „Vatikano spintoje“, kuris taip ir nebuvo sukurtas.
Abu vyrai taip pat kalbėjo apie savo dalyvavimą kuriant dokumentinį filmą, paremtą kontroversiška knyga „Vatikano spintoje“, kuris taip ir nebuvo sukurtas.
Šioje prancūzų žurnalisto Frederico Martelio (Frederiko Martelio) knygoje Vatikanas kaltinamas veidmainyste, teigiant, kad dauguma Vatikane dirbančių prelatų gyvena aktyvų homoseksualų gyvenimo būdą.
„Nuversime Pranciškų“, – Bannonas rašė Epsteino adresuotu laišku. „Clintonai, Xi (Ši), Pranciškus, ES – pirmyn, broli.“
„Informacijos pavertimas ginklu yra klasikinė priemonė nešvariam karui viešojoje erdvėje“, – sakė kunigas Jordi Pujolis (Žordi Pudžolis), Romos popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto Bažnyčios komunikacijos fakulteto žiniasklaidos etikos ir teisės docentas.
„Tai bjauri vadinamosios „gėdos kultūros“ atmaina, kuri socialiniuose tinkluose įgijo dar didesnį mastą ir paplitimą“, – pridūrė jis.
Išduotas Kristaus kūnas
2014 m. spaudos konferencijoje popiežiaus lėktuve, grįžtant į Romą po vizito Šventojoje Žemėje, velionis popiežius Pranciškus sakė, kad dvasininkų vykdomas vaikų išnaudojimas yra „iš tiesų siaubingas nusikaltimas“, išduodantis „Viešpaties kūną“.
„Tai panašu į juodąsias mišias. Turėtumėte juos vesti į šventumą, o vietoj to paliekate jiems viso gyvenimo žaizdą“, – sakė popiežius.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, 2026 metais, šventvagiškas Epsteino nusikaltimų pobūdis, regis, patvirtina velionio pontifiko žodžius. Vienas labiausiai sukrečiančių paviešintuose dokumentuose atskleistų faktų susijęs su žinute, kurią Epsteinas išsiuntė neįvardytam asmeniui apie jauną auką, sakiusią, kad jai padeda tikėjimas.
„(Redaguota) sakė, kad gulėdama lovoje jautė Dievo artumą… Ji žino, kad Jėzus ją saugo ir padėjo išgelbėti jos gyvybę. Ups!“ – neredaguotame el. laiške, kurį paviešino JAV Teisingumo departamentas, rašė Epsteinas.
Kunigas Hansas Zollneris apie Epsteino salos istorijas: tai buvo labai sukrečianti patirtis
Paklaustas apie Epsteino dokumentus ir jo aplinkoje naudotus piktnaudžiavimo modelius, vokiečių kunigas jėzuitas Hansas Zollneris (Hansas Colneris) – Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Antropologijos instituto direktorius – sakė, kad „turime būti atsargūs pristatydami Bažnyčią kaip autoritetą šioje srityje, nes patys dar nesame iki galo perėję šio proceso“.
Vis dėlto jis pripažino, kad skaitydamas apie piktnaudžiavimo istorijas Epsteino saloje patyrė „labai sukrečiančių emocijų“.„Tai buvo merginos, kurios buvo išnaudojamos prekybos žmonėmis tikslais ir patyrė pačius baisiausius siaubus iš žmonių, žadėjusių joms prabangą, įtaką ir turtus. Jos tikriausiai taip pat troško tikros meilės ir supratimo – o vietoj to rado pragarą.“
Paklaustas apie visišką pagarbos kito žmogaus orumui stoką – pavyzdžiui, aukos, kuri tikėjosi, kad ją apsaugos tikėjimas – kunigas Zollneris sakė, kad kai kurie nusikaltėliai „yra ne tik labai narciziški, bet ir sociopatai“.
Tai žmonės, kurie „pagal apibrėžimą neturi sąžinės“, sakė jis. „Jie nejaučia nei gailesčio, nei kaltės. Jie patiria malonumą matydami kitų kančią. Tai reiškia, kad jie neturi emocijų ar negali suprasti kito žmogaus.“ „Kai toks žmogus pamato, kad auka laikosi tikėjimo ar kitų vertybių, kuriuos pats niekina, jis gali patirti malonumą dar labiau tai pabrėždamas ir skaudindamas kitą“, – aiškino kunigas Zollneris. „Sunku tai suprasti, bet tokių žmonių yra.“
Psichologiniai seksualinio išnaudojimo aspektai ir baimė prabilti
Paklaustas, kodėl daugelis žmonių ignoravo tai, kas vyko Epsteino aplinkoje, kunigas Zollneris, daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjantis seksualinio išnaudojimo psichologinius aspektus, sakė, kad „priklausymas įtakingoms grupėms gali sukurti atskirtą pasaulį – tarsi burbulą“. Tokiame burbule žmonės gali jaustis turintys ypatingų teisių ir atsiriboję nuo įprastos atsakomybės.
Tai, pasak jo, „nepriklauso nuo intelekto, sėkmės ar auklėjimo. Tai gali atsitikti bet kur, kur priklausymas elitui sukuria neliečiamumo jausmą“. Tokiose aplinkose dažnai galioja nerašyta taisyklė: „Neatskleisk manęs, ir aš neatskleisiu tavęs.“
„Net ir skirtingų pažiūrų žmonės gali vieni kitus saugoti, nes žino, kiek žalos kitas galėtų padaryti atsilygindamas. Tokioje aplinkoje moraliniai kriterijai išnyksta, o ribos lengvai peržengiamos“, – sakė instituto direktorius.
Garsios bylos katalikams primena Bažnyčios piktnaudžiavimo skandalų skausmą
Daugeliui katalikų žinios apie įtakingų žmonių – tarp jų pasaulio lyderių, technologijų magnatų, filosofų ir karališkosios šeimos narių – padarytus blogus darbus primena skausmą, kurį sukėlė dvasininkų vykdyti nusikaltimai.
Nors daugeliui sunku ieškoti tiesos nepasiduodant nevilčiai, kunigas Pujolis sakė, kad tarp skandalų „esminė vertybė yra viltis“.
„Bažnyčioje einame atsivertimo ir išgijimo keliu po šios baisios piktnaudžiavimo sukeltos žaizdos“, – teigė jis. „Kito kelio nėra – tik pirmyn. Šis kelias yra nuolankus ir sunkus, bet kupinas vilties, nes jis nėra paviršutiniškas – jis remiasi tiesa ir teisingumu.“
Kunigas Zollneris savo ruožtu paragino daugiau melstis už piktnaudžiavimo aukas. Jo instituto iniciatyva šiam gavėnios laikotarpiui parengti apmąstymai, kviečiantys melstis už seksualinio išnaudojimo aukas.
Raginimai siekti skaidrumo ir melstis už aukas
Abu ekspertai pripažįsta, kad nors Katalikų Bažnyčia dešimtmečius mokėsi iš skaudžių pamokų, kaip tvarkytis su piktnaudžiavimo atvejais ir jų slėpimu, dar reikia nueiti ilgą kelią siekiant atsakomybės ir skaidrumo.
„Aš nedrįstu pateikti Bažnyčios kaip pavyzdžio, nes matau, kad kai kurie Bažnyčios žmonės to dar nesuprato“, – kalbėjo kunigas Pujolis. „Kai kurioms padarytoms žaizdoms išgydyti prireiks labai ilgos kelionės lydint tuos, kurie patyrė šio skausmo pasekmes.“ „Tačiau skaidrumas pasirodė esąs geras dezinfekantas“, – pridūrė jis.
Kunigas Zollneris pabrėžė, kad Bažnyčioje „mokėmės klausydamiesi aukų ir išgyvenusiųjų bei lydėdami jų gydymosi ir susitaikymo procesus“, tačiau kartu „negalime teigti esą ekspertai ar siūlyti paprastų sprendimų“. „Bet koks indėlis turi kilti iš nuoširdumo ir nuolatinio įsipareigojimo kelionei, kuri dar toli gražu nesibaigė.“
