Politinė partija Nacionalinis susivienijimas ketvirtadienį kreipėsi į prokuratūrą, prašydama vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta tvarka inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą ir kreiptis į teismą tam, kad Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis būtų nutraukta nuo jos sudarymo pradžios.
„Nacionalinio susivienijimo giliu įsitikinimu, tokia situacija, kai Nacionalinio stadiono koncesijos sutartimi visuomenė sumoka didžiulius pinigus, kuriuos už milžiniškas palūkanas dar pasiskolina iš privataus subjekto, kai valstybė ar savivaldybės šiuo metu gali skolintis už itin mažas ar net neigiamas palūkanas, o naudą iš Sutarties gaus privatus subjektas – koncesininkas ir finansuotojas, – atitinka visuomenės intereso pažeidimo sąlygą. Akivaizdus tiek viešasis interesas, tiek ir jo pažeidimas. Mūsų partijos vertinimu, nenutraukus šios sutarties, o ją įvykdžius, visuomenė galėtų patirti didžiulius nuostolius. Todėl konstatuotina ir būtinybė ginti viešąjį interesą. Su prašymu tą padaryti ir kreipėmės į Vilniaus apylinkės prokuratūrą“, – kreipimosi motyvus apibendrino Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Prašyme dėl viešojo intereso gynimo partija remiasi savo anksčiau paskelbtu Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties teisiniu vertinimu. Jame konstatuojami trys esminiai pažeidimai.
Pirma, kad jokie Lietuvos teismai jokiose bylose nekonstatavo, kad koncesijos sutartis yra teisėta ir pagrįsta, priešingai, LVAT konstatavo, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę iš naujo atlikti Sutarties vertinimą, ištaisiusi ankstesnius trūkumus.
Antra, kad visuomenė numatomo Daugiafunkcinio objekto statybai iš privataus finansuotojo skolinsis pinigų sumas už ypač dideles palūkanas, kurių dydis yra artimas ar lygus pačių rizikingiausių paskolų, t. y. fizinių asmenų vartojimo paskolų, palūkanoms.
Trečia, kad privatus koncesininkas už Daugiafunkcinio objekto eksploatavimą visą sutarties galiojimo trukmę, t. y. 25 metus, gaus metinį atlyginimą iš visuomenės lėšų ir jam bus visą šį laiką neatlygintinai (be jokio nuomos mokesčio) perduota dalis Daugiafunkcinio objekto. Už šio objekto naudojimą visuomenės poreikiams visuomenė privačiam koncesininkui mokės atlyginimą, kuris atitiktų rinkos kainą, t. y. visuomenė už savo pačios turto naudojimąsi mokės privačiam subjektui rinkos kainą atitinkantį atlyginimą.
„Dėl išvardytų priežasčių stadiono koncesijos sutartis atrodo žalinga tiek valstybei, tiek Vilniaus miestui, o jos stebėtinas neūkiškumas ir neatitikimas viešajam interesui neišvengiamai kelia abejones ir dėl galimai korupcinės tokios sutarties prigimties. Prisimindami, kaip galimai pažeidžiant procedūras pakartotiniais balsavimais ir neduodant tarybos nariams laiko susipažinti su balsavimo medžiaga buvo išskirtine skuba „prastumtas“ šis sprendimas, jaučiame pareigą inicijuoti šios sutarties tyrimą“, – teigė partijos vicepirmininkas politologas Vytautas Sinica.
Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties nuostatas viešojoje erdvėje analizavęs ir kritikavęs partijos Audito komiteto pirmininkas Aleksandras Nemunaitis stebisi, kad sutartimi įsipareigota investicijoms į infrastruktūrą, kurių būtų užtekę pačioms stadiono statyboms, tačiau tuo tarpu stadiono statyboms už didžiules palūkanas skolinamasi suma, kurią savivaldybė akivaizdžiai turėjo ir galėjo skirti. Jo teigimu, nėra pagrindimo, kodėl stadioną nuspręsta „aplipdyti kitais objektais“, o savivaldybei reikėjo statyti tik stadioną ir tą daryti pačiai – už savo pinigus arba skolinantis už minimalias palūkanas.
